Kas tai yra babeziozė? Babeziozė dar kitaip vadinama piroplazmozė (pirmuonių sukeliama liga). Babesia canis, Babesia gibsoni – tai pirmuonys, kurie parazituoja šunų eritrocituose. Šiuos pirmuonis perneša ir platina, plačiai mūsų krašte paplitusios ganyklinės erkės. Užkrėstų erkių seilių liaukose būna daugybė šių parazitų. Įkandimo metu jie patenka į šuns kraują kur bręsta, infekuoja eritrocitus, maitinasi jų citoplazma bei juos ardo. Kai parazitų neturinti erkė įkanda sergančiam šuniui - babeziozės vėl patenka pas pernešėją (erkę) ir tokiu būdu ši liga sparčiai plinta. Persirgę gyvūnai antrą kartą neužsikrečia. Todėl dažniausiai pavojingose zonose suserga jauni arba naujai atvežti suaugę gyvūnai. Inkubacinis babeziozės periodas trunka nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Užsikrėtus šuns kraujyje vyksta intensyvi eritrocitų hemolizė (jos metu ardomi eritrocitai), kuri ir sukelia ligai būdingus simptomus. Šiuo periodu tiriant periferinį kraują, jame randama daugybė sukėlėjų.

Kaip pirmuonys (Babesia canis, Babesia gibsoni) dauginasi erkių organizme?  Babezijos dauginasi dalijimosi būdu į dvi ar keturias dalis. Trūkus eritrocitui, pirmuonys išsilaisvina ir susiradę nepažeistą eritrocitą įsiskverbia į jį. Tolimesnis vystymasis vyksta erkių skrandyje, kai erkės užsikrečia besimaitindamos invazuoto gyvūno krauju. Čia įvyksta babezijų lytinis dauginimasis ir šizogonija, ko pasekoja susiformuoja pailgi, lazdelės formos judrūs kūneliai. Jie nukeliauja į erkės audinius ir kiaušides, kur tęsia dauginimąsi. Šis procesas trunka 7 dienas. Kiaušidėje esančios babezijos patenka į kiaušinėlius ir tęsia vystymąsi susiformavusioje lervoje. Kai lervos pradeda maitintis, babezijos nukeliauja į seilių liaukas ir per kelias dienas tampa invaziniais sporozoitais. Iki lervų maitinimosi pabaigos, sporozoitai su erkių seilėmis patenka į gyvūno organizmą.

Kaip erkės keliauja? Tolimų nuotolių erkės įveikti negali. Nustatyta, kad erkėms energijos pakanka įveikti tik vieną metrą. Po pasaulį erkės keliauja kitais būdais, susijusiais su jų maitintojais: žmonėmis, gyvūnais. Paukščiai – natūrali erkių migracijos „priemonė“, padedanti joms įveikti ilgas distancijas.

Kaip erkė orientuojasi? Europinės miško erkės, gyvenančios Lietuvoje, akių neturi. Joms orientuotis erdvėje ir pajusti auką padeda specialus organas, esantis ant priekinės erkių kojų poros. Šis jutimo organas vadinamas Helerio aparatu. Savo aukas erkės atskiria iš kvapo bei skleidžiamos kūno šilumos. Erkė tūno žolėje laukdama grobio. Aukai einant pro šalį ir pajudinus žolės stiebelį, pajutusi tai savo jutimo organais, užropoja ant grobio ir stipriai įsikimba į odą ar drabužius ant kojų esančiais kabliukais. Tai trunka vos akimirką. Ropodama kūnu erkė ieško minkštos ir švelnios odos, kur gausu kraujagyslių, kad būtų lengviau įsisiurbti ir maitintis.

Erkių mėgstamos vietos? Erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl daugiausia jų yra lapuočių miškuose. Gausiausiai erkės gyvena tose teritorijose, kuriose daug laukinių gyvūnų - nuolatinių jų maitintojų ir "šeimininkų". Tik prisisiurbusios šilto kraujo erkės gali gyventi ir daugintis. Mėgstamiausios šių parazitų vietos yra miško takelių pakraščiai, tankūs brūzgynai - avietynai, alksnynai, riešutynai, miško jaunuolynai. Nemažai erkių galima aptikti ir miško kirtimuose, kur daug senų kelmų bei šakų. Būtent čia alkanos erkės puola savo "šeimininkus", o prisisotinusios kraujo palieka gyvūno kūną ir čia pat tęsia savo raidą. Įkasdamos erkės ne tik „atima“ dalį mūsų ar šuns kraujo, bet tuo pačiu platina ligas iš kurių bene aktualiausia šunų augintojams-babeziozė.

Erkės ypač aktyvios vasarą po lietingos dienos. Lietuvoje erkių sezonas paprastai trunka nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio galo, bet esant švelniai žiemai jis gali pailgėti. Vidutinė temperatūra, kuriai esant erkė išlieka aktyvi, yra +5˚C. Šaltuoju periodu erkės nėra tokios aktyvios. Žiemą jos pasislepia lapijoje po sniegu.

Ligos simptomatika? Ligos eiga gali būti:

●      žaibinė (šuo greitai silpta ir nugaišta),

●      ūmi,

●      lėtinė.

Susirgus pakyla temperatūra ( iki 41° C ), pasireiškia apatija, bendras silpnumas, šuo netenka apetito, todėl blogiau ėda arba visai neėda, krenta svoris, dreba raumenys, padažnėja kvėpavimas ir širdies darbas, gleivinės tampa blyškios ar geltonos (dėl anemijos bei hemolizinės geltos), šlapimas tampa rausvai rudas (kartais primena „Tamsaus alaus“ spalvą), kartais šunys vemia, negali pasituštinti arba kaip tik viduriuoja, išmatos būna labai tamsios. Šuningos kalės abortuoja. Seni ar nusilpę šunys serga daug sunkiau. Negydomi gyvūnai gali gaišti dėl besivystančio širdies bei kvėpavimo nepakankamumo. Laiku suteikus veterinarinę pagalbą - prognozė gera. Todėl svarbu ilgai nedelsti pastebėję bet kurį iš šių požymių skubiai kreiptis į veterinarijos specialistus.

Kaip diagnozuojama Liga? Liga diagnozuojama pagal būdingus klinikinius simptomus bei tiriant periferinį kraują. Babezijos pirmuonis ryškiai matomas mikroskopuojant nudažytus eritrocitus. Tai padeda veterinarijos gydytojui diferencijuoti ją nuo kitų ligų t.y. anemijų, leptospirozės, apsinuodijimų. Gydymui naudojami specifiniai preparatai veikiantys prieš babezijas.

Jei įsisiurbė erkė? Jeigu erkė vis dėlto įsisiurbė, ją reikėtų kuo greičiau ištraukti. Negalima lašinti ant erkės aliejaus ar kažkokių kitų skysčių. Dusdama erkė išskirs dar daugiau seilių ir tikimybė užsikrėsti bus žymiai didesnė. Erkę traukti reikėtų suimant pincetu ar specialiu traukikliu prie pat šuns odos ir atsargiai sukant prieš laikrodžio rodyklę. Negalima jos traukti per jėga, kadangi odoje gali likti erkės galvutė. Ištraukus erkę, reikėtų stebėti gyvūną, ar nesikeičia bendra jo būklė.

Kaip apsaugoti gyvūną? Norint išvengti šio nemalonaus susirgimo, reikia stengtis apsaugoti šunį nuo galimo erkių įsisiurbimo. Tam galima pasirinkti daugybę įvairių bei patikimų preparatų - antkaklių, aerozolių, lašelių. Veterinarijos gydyklose ar vaistinėse dirbantys specialistai visada patars bei parinks tai, kas labiausiai tinka ir efektyviausiai apsaugos jūsų gyvūną nuo erkių bei jų platinamų ligų.

Robertas Galinskas