Jei pasaulis būtų tobulas, tai kiekvienas kačiukas ir šuniukas rastų mylinčius šeimininkus, gyventų jaukiuose namuose. Deja... Kiekvienais metais tūkstančiai gyvūnų yra sunaikinami, nes jų yra tiesiog per daug! Kad ir kaip žiaurokai nuskambėjo šie žodžiai, tačiau tokia karti yra tiesa.

Mes, žmonės, niekada nesukursime tobulo pasaulio, tačiau galime susimąstyti, ką darome ne taip? Ką galėtume pakeisti? Galbūt lengvabūdiškai žiūrime į naujos gyvybės atsiradimą namuose? Galbūt neįvertiname savo norų? Galbūt, galbūt, galbūt?

Dažniausiai nusiperkame gyvūną dėl pramogos, vėliau sugalvojame, kad gyvūnas turėtų mums atnešti  pelno. Tokiu būdu mes tampame „veisėjais“, taip eksperimentuodami su savo augintiniais ir nesusimąstydami apie pasekmes. Kartais šunų/kačių „veisėjais“ mus priverčia tapti mitai, tokie kaip „kalytę/katytę po pirmos rujos reikėtų sukergti, kad ji būtų geresnė „mama“, ar pan. Tik sukergus kalytę/katytę mes pradedame konsultuotis su veterinarijos gydytojais ir tada susiduriame su pirmosiomis problemomis: „ar tikrai gimdymas baigsis be komplikacijų?“, „kada kalytė turėtų vesti vadą?“, „ar daug bus šuniukų?“, „kaip suprasti, kada kalytė pradės gimdyti?“, „ką daryti jei gimdymas prasidės naktį?“, „ko toliau tikėtis ir laukti?“. Jei išvengiame šių klausimų tai kalytei atvedus vadą susiduriame su kitomis problemomis: „kaip prižiūrėti atėjusią į pasaulį naują gyvybę?”, „kada naujagimius reikėtų skiepyti?“, „kokia skiepų kaina?“, „kokius maistinius papildus ir kokį maistelį reikės duoti augintiniams, kai nebeužteks kalės/katės pieno?“, „kam padovanoti ar pagaliau atiduoti augintinius?“

Štai kodėl būtų prasminga savo augintinį kastruoti!

Kuo skiriasi kastracija nuo sterilizacijos?

Kastracija vadinamas lytinių liaukų (kiaušidžių – kalėms, katėms ir sėklidžių - patinams) chirurginis pašalinimas. Sterilizacija, kuria siekiama gyvūną padaryti nevaisingą, perrišami kiaušintakiai – kalėms, patinams - spermos latakai.

Kada reikėtų kastruoti?

Jei neplanuojate gyvūno veisti, visuomet patariama atlikti šią operaciją gyvūnui esant jaunam. Paprastai ši operacija atliekama 6 mėn. amžiaus gyvūnams. Žinoma, šiai procedūrai nėra jokios amžiaus ribos. Visiškai netinkamas laikas kastruoti tiek kalei, tiek ir katei yra rujos periodas, nes tuomet būna didesnė pooperacinių komplikacijų tikimybė. Kalėms nederėtų to daryti porujo fazėje, kadangi gali išsivystyti tariamo nėštumo simptomai. Idealiausias laikas kalytei sterilizuoti yra maždaug 3 mėn. po tikrosios rujos. Tuo tarpu kates galima operuoti iškart pasibaigus rujai. Bet kuriuo atveju veterinarijos gydytojas mielai aptars su jumis geriausią kastracijos laiką.

Jei kastruočiau:

·         nereikėtų saugoti savo augintinės nuo atsitiktinio susikergimo (taip padės išvengti nepageidajamo prieauglio);

·         nereikėtų saugoti nuo konkurencinių kovų su savo gentainiais, dėl kurių nukenčia;

·         iškastravus daugelis šeimininkų pastebi, kad jų augintiniai tapo meilesni, žaismingesni, lengviau dresuojami, prieraišesni;

·         apsaugočiau savo augintinį nuo nepageidautinų elgsenos pasikeitimų, susijusių su lytiniu instinktu - agresyvumas, lipimas ant kitų šunų ar net žmonių;

·         augintiniai rujos metu stengiasi pabėgti iš namų ir gali patekti po automobilio ratais, platina ligas, parazitus, baugina visuomenę;

·         apsaugočiau savo augintinę nuo gimdymo streso;

·         nebelieka poreikio žymėti savo teritoriją namuose;

·         apsaugočiau savo augintinį nuo pūlingo gimdos uždegimo – piometros (gydymas šiuo atveju tik chirurginis - šalinama gimda ir kiaušidės);

·         iki minimumo sumažinčiau tikimybę susirgti pieno liaukos vėžiu;

·         apsaugočiau augintinį nuo prostatos ligų.

Iškastravę gyvūną jūs netik prisidėsite prie beglobių gyvūnėlių skaičiaus mažinimo. Šios procedūros yra vienas paprasčiausių ir saugiausių būdų ateityje išvengti jūsų augintinio sveikatos problemų.

Ar tai tiesa?

Daugelis gyvūnų šeimininkų galvoja, jog po operacijos jų augintinis nutuks, pasidarys nerangus, ilgiau laiko praleis savo guolyje miegodamas. Nieko panašaus, tai tikras mitas! Po operacijos išnykus lytiniam potraukiui šie gyvūnai neieško poros, nekovoja dėl teritorijos, jie tampa ramesni ir todėl jų apetitas pagerėja. Pagerėjus apetitui, katė valgo daugiau, o šeimininkas šeria gausiau, štai čia ir slypi pagrindinė priežastis. Savo augintinio svorį mes galime kontroliuoti pašaro kiekiu arba parenkant specialias kastruotiems gyvūnams skirtas dietas.

Prieš kastraciją kalė ar katė turi atsivesti palikuonių? Dar vienas mitas! Laiku iškastravus savo augintinį iki 70% sumažėja tikimybė susirgti pieno liaukų vėžiu ar gimdos uždegimu.

Kaip gyvūną paruošti prieš operaciją?

Prieš operaciją gyvūnas turi būti nešertas mažiausiai 12 val., nes naudojama narkozė. Operacijos atliekamos tik su bendra narkoze, todėl yra visiškai neskausmingos. Savo augintinį galite pasiimti jau tą pačią dieną, kai tik baigiasi narkozės poveikis.

Ko reikėtų neužmiršti po operacijos?

Kadangi operacijos metu yra padaromas pjūvis, tai pooperaciniu laikotarpiu, kuris tęsiasi 10 d., reikia prižiūrėti ęsamą žaizdą. Labai svarbu, kad gyvūnas nelaižytų siūlių, kurios yra išimamos po 10d. Gyjanti žaizda po kelių dienų ima stipriai niežėti ir jei gyvūnas ją laižys, žaizda šus, blogai gis, gyvūnas tiesiog per anksti nusiims siūles, prasidės pūlinga infekcija. Kad augintiniai nepasiektų žaizdos yra naudojamos specialios plastikinės apykaklės arba medvilniniai marškinėliai. Po operacijos kurį laiką reikėtų vengti didesnių krūvių, neišleisti gyvūnų vienų į lauką, nemaudyti.