Kas yra demodekozė?

Demodekozė – tai sporadinė užkrečiama liga, kuriai būdingas židininis arba viso kūno paviršiaus plaukų folikulų, riebalų liaukučių uždegimas, masinis plaukų iškritimas, dermatitas.

DEMODEX CANIS:

1. Erkės neperduodamos žmonėms ar kitiems šunims (išskyrus nuo maitinančios kalės jaunikliams).
2. Erkių sukeliami niežai nėra infekcinė liga.
3. Erkės gyvena plaukų folikoluose – tai labai sunki vieta pasiekti antiparazitinėms medžiagoms.
4. Erkės yra normalūs šunų odos gyventojai, tik kai kuriems šunims gali sukelti odos problemas.

Ligos sukėlėjo charakteristika

Suaugę patinai yra 40 – 250 µm, o patelės 40 – 300 µm dydžio, plotis apie 0,04mm.

Jų kūnas yra pailgas, panašus į cigarą. Pilvelis ilgas, cilindro formos, su buku apvalumu pabaigoje. Žiočių organai yra priešakiniame kūno gale, apsupti odos raukšle. Jie sudaryti iš porinių chelicerų, porinių talpų ir neporinio hipostomo. Erkių kojos trumpos, sudarytos iš 3 narelių ir prijungtos prie krūtinės. Suaugusios Demodex erkės ir nimfos turi po 4 poras kojų, o lervos – 3 poras.

1 pav. Demodex erkės vystymasis

Patinėlio kopuliacinis organas yra dorsalinėje kūno pusėje, o patelės lytinė anga – ventralinėje pusėje. Kiaušinėliai verpstės pavidalo, padengti plona plėvele. Kiaušinėlių ilgis būna 0,06 – 0,09 mm, plotis 0,04 – 0,05mm.

Demodex canis erkės priskiriamos normaliai šunų odos faunai. Nedideli jų kiekiai randami ant sveikų šunų odos, kur ir vyksta visas erkių vystymosi ciklas. Parazitai įsiskverbia į plaukų folikulus, kiek rečiau į riebalines liaukas, minta ląstelėmis, riebalais ir epidermiu. Vieno plauko folikule gali būti apie 200 D. canis. Parazituodamas plauko folikule ir riebalinėse liaukutėse patelės padeda kiaušinėlių.

 Ligos sukėlėjo lokalizacija

Visų vystymosi stadijų erkių galima rasti limfmazgiuose, žarnų sienelėje, blužnyje, kepenyse, inkstuose, šlapimo pūslėje, plaučiuose, skydliaukėje, kraujyje, šlapime, išmatose. Tačiau čia erkės paprastai jau būna nebegyvos bei degeneravusios ir tik atspindi jų migracijos krauju ir limfa vietas. Parazitavimo vietoje uodegos galu erkės suardo aplinkinius audinius, todėl sutrinka odos mityba ir inervaciją, o jų išskiriami toksinai su histaminu sukelia uždegimą. Dėl šių priežasčių plaukų folikulai ir riebalinės liaukutės atrofuojasi, neretai išsivysto ir antrinė infekcija.

2 pav. Demodex erkių lokalizacija 

Imlūs gyvuliai

Demodekoze gali užsikrėsti visi naminiai žinduoliai ir žmogus. Dažniausiai serga šunys, rečiau katės, kiaulės, galvijai ir žmonės. Gyvuliams ir žmonėms demodekoze sukelia specifinės erkės: Demodex folliculorum – žmonėms, D. canis – šunims, D. felis – katėms, D. bovis – galvijams, D. equi – arkliams, D. ovis – avims, D. caprae – ožkoms, D. phylloides – kiaulėms, D. cuniculi – triušiams.

Ligos sukėlėjo vystymosi ciklas

Odos skutenose galima aptikti keturių vystymosi stadijų D. canis. Iš kiaušinėlio išsirita šešias kojas turinti lerva, ji išauga į aštunkoję nimfą, o iš jos išsivysto aštuonias kojas turinti suaugusi erkė. Parazituodamos plauko folikuluose ir riebalinėse liaukose patelės deda kiaušinėlius. Iš jų per 4 – 6 dienas išsirita lervos. Iš lervų vystosi protonimfos (I nimfa), kurios virsta teleonimfomis (II nimfa). Iš teleonimfų išsivysto erkės.Visas vystymasis nuo kiaušinėlio iki subrendusių erkių trunka nuo 25 iki 30 dienų. 

Vystymosi ciklas:

3 pav. Demodex erkių vystymosi ciklai

Epizootiniai duomenys

Kadangi erkės giliai dermoje, dažniausiai užsikrečiama ilgo kontakto metu – šuniukų žindymo metu. Komensalinių Demodex erkių dažnai gali būti aptinkama kalių odoje. Todėl manoma, kad demodekoze dažniausiai užsikrečia žindomi šuniukai nuo kalių pirmosiomis gyvenimo savaitėmis. Pirmieji ligos požymiai atsiranda ant nosies, snukio, apie akis, ant priekinių galūnių. Aplinkoje šios erkės yra neatsparios, todėl be šeimininko jos būna gyvybingos 1 – 2 savaites.

Lietuvoje demodekoze dažniausiai būna užsikrėtę šunys, rečiau katės. Šunims šią ligą sukelia Demodicidae šeimos erkės Demodex canis, o katėms – Demodex felis.

Patogenezė.

Jei Demodex erkės yra normalios šunų odos faunos dalis, tai turėtų kilti klausimas, kodėl vieni šunys serga, o kiti ne. Demodekozės patogenezė vis dar nėra pilnai išaiškinta.

Atliekant blastogenezės bandymą in vitro, nustatytas serumo faktorius, sąlygojantis T limfocitų supresiją. Vėl gi, kyla klausimas, kas sąlygoja šio faktoriaus susidarymą, Demodex erkės, ar konkurentinė bakterinė infekcija? Antilimfocitinis serumas gali paskatinti demodekozės protrūkį, kaip ir ilgą laiką vartojami kortikosteroidai. O infekuotos dalies persodinimas sveikam šuniukui, gali sąlygoti lokalizuotos demodekozės atsiradimą.

Visa tai galima būtų paaiškinti žvelgiant iš imunologinės pusės. Čia dalyvauja nespecifinis, humoralinis bei ląstelinis imunitetas. Todėl galima manyti, kad ligos išsivystymas, eiga ir baigtis priklauso nuo imunosupresijos laipsnio, tačiau ne mažiau svarbu ir individualių šuns organizmo atsakomųjų reakcijų pasireiškimas.

Klinikiniai požymiai.

Lokalizuota demodekozė. Pastebimas atskirų odos lopelių paraudimas ir dalinis išplikimas. Tokias vietas gali niežėti, jos gali būti padengtos žvyneliais. Dažniausiai pažeidžiama oda apie akis ir snukį. Vėliau gali būti pažeidžiama priekinių galūnių oda. Dažniausiai liga pasireiškia 3 – 6 mėnesių amžiaus šuniukams. Griežtai lokalizuota demodekozė išplinta labai retai. Ligą kontroliuojant, plaukai išplikusiose vietose pradeda ataugti per 30 dienų. Tačiau visas procesas gali trukti keletą mėnesių. Lokalizuota demodekozė pasikartoja retai, kadangi buvusi pažeista oda nėra palanki vieta erkių augimui, be to atsistato persirgusio šuns imunitetas.

4 pav. Lokalizuota demodekoze

Išplitusi demodekozė. Jei lokalizuota demodekozė nėra sunki liga, tai išplitusi demodekozė yra viena iš rimčiausių odos ligų, ji gali baigtis net gyvūno gaišimu. Liga dažniausiai prasideda daugybinių neapibrėžtų židinėlių atsiradimu, kurių, laikui bėgant, vis daugėja. Pažeidžiama galvos, kojų, liemens oda. Židinėliai vis plečiasi ir gali susilieti į didelius pažeistos odos plotus. Dažnai išsivysto folikulinė hioperkeratozė. Nors kai kuriems sergantiems šunims pažeidžiamos tik riebalinės liaukos, tačiau dažniausiai plauko folikuluose besivystydamos erkės sukelia folikulitą. Taip pat išryškėja periferinė limfadenopatija. Prasidėjus antrinei piodermai, vystosi edema, o pažeisti odos ploteliai pasidengia šašais ir plinta, jungdamiesi vieni su kitais. Išsivysto gilus folikulitas, o besiskiriantis eksudatas suformuoja storus šašus.

Po šašais ir folikuluose susidaro palankios sąlygos bakterijų vystymuisi. Išplitusią demodekozę dažniausiai komplikuoja Staphylococcus intermedius, Pseudomonas aeruginosa sukelia ūmias, pūliavimu pasireiškiančias komplikacijas ir dažniausiai pasireiškia demodektinio pododermatito metu. Išplitusią demodekozę taip pat gali komplikuoti Proteus mirabilis antrinė infekcija.

Po keleto mėnesių sergančio šuns oda pasidengia pūliuotu hemoraginiu šašu. Mažiausiai pažeidžiama pilvo oda, galbūt todėl, kad čia yra mažiau plaukų folikulų. Tačiau daugybiniai, susiliejantys židiniai išplinta ir esant tokiai ligos stadijai daugelis savininkų pasirenka šuns eutanaziją.

5 pav. Išplitusi demodekozė        6 pav. Išplitusi demodekozė 

Pododemodekozė. Demodekozė gali pasireikšti išimtinai pėdų srityje. Iš anamnezės svarbu išsiaiškinti, ar šuo jau kartą sirgo išplitusia demodekoze, kurios metu buvo pažeistos letenos. Pirštų ir tarpupirščių sritys yra ypatingai imlios antrinei piodermai. Kai kurių gyvūnų pododemodekozė gali būti lėtinė ir nepasiduoti jokiam gydymui. Skausmas ir edemos ypač būdingos didžiųjų veislių šunims, pvz., didiesiems danams, niūfaundlendams.

Bendrai tariant, liga šuns organizme gali progresuoti tokiomis stadijomis: griežtai lokalizuota demodekozė, išplitusi demodekozė, išplitusi pūliuota demodekozė ir lėtinė pūliuota pododemodekozė. Kiek rečiau išsivysto vien tik demodekozinis išorinės ausies uždegimas.

7 pav. Pododemodekozė

Diagnozavimas

Demodekozę diagnozuoti nesunku, tik reikia tinkamai paimti ir ištirti odos skutenas. Pažeistą odos vietą reikia tvirtai suimti, kad erkės išlystų iš plaukų folikulų, o odą skusti reikia giliai ir plačiai. Ypatingai pažeistų vietų skusti nereikia, kadangi kraujavimas tik apsunkins tyrimą.

Diagnozuojama tiek aptinkant daugybę suaugusių erkių, tiek ir randant kiaušinėlių, lervų ar nimfų. Siekiant neapsirikti, skutenas reikia imti iš kelių vietų.

Diagnozei patvirtinti būtina imti skutenų iš gilesnių odos sluoksnių. Šiuo tikslu sužeidimo vietoje  oda patepama vazelino ar parafino aliejumi ir skutama skalpeliu, kol pasirodo kapiliarinis kraujas, kol pasirodo kapiliarinis kraujas. Iš skutenų ruošiami tepinėliai ir tiriami mikroskopu.

8 pav. Skutenų paėmimas skalpeliu

Taip pat iš pažeistų vietų galima išpešti plaukų ir mikroskopuoti jų šakneles. Kartais nesergančių šunų odoje galima aptikti Demodex erkių. Tačiau mėginyje aptikus daug erkių kiaušinėlių, lervų, nimfų ir erkių, galima manyti esant sunkų užsikrėtimą.

Esant neigiamiems odos skutenų tyrimams, galima atlikti odos biopsiją. Iš klinikinių požymių sergantiems lėtine demodekoze dažniausiai yra būdinga anemija, leukocitozė, hiperglobulinemija bei skydliaukės hormonų (tiroksino ir trijodtironino) koncentracijos sumažėjimas. Nustačius padidėjusį kepenų fermentų aktyvumą, reikėtų ištirti antinksčių funkcijas dėl hiperadrenokorticizmo, kuris neretai pasireiškia seniems demodekoze sergantiems šunims.

Kaip demodekozę atskirt nuo kitų ligų

Radus erkių odos skutenose, demodekozė neturėtų būti supainiojama su kokia nors kita liga. Išplitusi pioderma yra panaši į demodekozę, o demodekozės tikimybė turėtų būti įvertinama kiekvienu folikulito atveju. Dermatofitozė yra panaši į lokalizuotos demodekozės židinėlius. Paviršiniai jaunų šuniukų odos įbrėžimai gali būti panašūs į lokalizuotos demodekozės paraudusius židinėlius. Ir atvirkščiai, demodekozė gali būti supainiojama su paprasčiausiais įbrėžimais. Folikulitas ar furunkuliozė jaunų šuniukų snukio srityje kartais būna panašūs į pustulinę demodekozę.

Profilaktika

Svarbu laiku pastebėtus demodekozės ligos požymius laiku likviduoti. Labai didelės įtakos ligai turi: šerimas, reikia šunis šerti pilnaverčiu pašaru, būtina šunis skiepyti, taipogi didelę neigiamą įtaka šunims daro stresas. Labai svarbu, kad šunims susirgus demodekoze nebūtų naudojami kortizono rūšies medikamentai pvz.: kortizonas nebūtų naudojami, nes nusilpsta imuninė sistema, o tai jau bus paslauga erkėms. Kalės persirgusios išplitusia demodekoze turėtų būti sterilizuojamos, kadangi ligą gali perduoti palikuonims genetiškai. Taipogi kalės žindančios šuniukus gali perduoti ligą savo palikuonims, žindymu metu, todėl būtina profilaktiškai patikrinti kales prieš atsivedimą. Šunys sergantys demodekoze negali būti veisiami ir poruojami.

 Robertas Galinskas