Iš visų naminių gyvūnų šuo lengviausiai prisitaiko prie  gyvenimo su žmogumi ir įpranta jo klausyti. Taip atsitiko todėl, kad šuo prijunko laisva valia, ir žmogus dalijosi maistu bei pastoge kartu su savo ištikimu palydovu. Glaudžiai bendraudamas su žmogumi šuo integravosi į žmonių bendruomenę. Šuo negali gyventi be žmogaus, bet ir žmogaus gyvenimas be šuns stokotų pilnatvės.

Pastaruoju metu, atsiranda vis daugiau žmonių norinčių įsigyti mažos veislės šunelį. Populiarėja tokios veislės, kaip čihuahua, rusų toiterjeras, jorkšyro terjeras, špicai ir kitos veislės. taip vyksta ne tik todėl, kad maži augintiniai praktiškesni mūsų mažuose butuose ir suvaržytoje erdvėje, bet ir todėl, kad šie mažyliai yra atsidavę šeimininkui, pilni neišsenkančio optimizmo ir žaismingumo.

Anksčiau ar vėliau kiekvienas šeimininkas susiduria su šuns elgesio problemomis. Greitai jas spręsti padeda tokio elgesio priežasčių suvokimas ir gebėjimas susidoroti su situacija.  Štai pagrindinės taisyklės, kurios tinka praktiškai visada.

Šuo ir katė. Jie gali tapti baisi problema savo šeimininkams, bet gali ir džiuginti draugyste bei atsidavimu vienas kitam stebindami visus namiškius. Tiksliai pasakyti, nuo ko priklauso, kaip susiklostys šių, anot folkloro, nesutaikomų priešų santykiai, neįmanoma, bet yra keletas draugystės ir neapykantos formavimosi scenarijų. Apie juos čia ir kalbėsime.

Tema apie tinkamiausias šunų poveikio priemones ir bausmes, kada jas taikyti yra neišsemiama. Jos neįmanoma pilnai išnagrinėti viename straipsnyje. Šiuo savo rašiniu aš tik mėginsiu trumpai nubrėžti temos ribas. Pagrindinė mintis, kuria aš remiuosi, yra pasaulinio garso kinologoės ir šunų elgesio ekspertės Tjurid Rugos paskelbta išvada, kad mes neturime nei menkiausios priežasties iš viso bausti savo šunis.

1. Iš buto šuo turi išeiti su antkakliu (pageidautina prikabinti pakabuką su šeimininko telefono numeriu) ir pavadėliu. Dideli ir agresyvūs šunys – ir su antsnukiu.

 

Jūsų dėmesiui pristatau Rusiškų kinologijos kursų tezių konspektą. Kursai skirti profesionaliems kinologams. Jų autorė – biologė  ir genetikė Marina Anatoljevna Baziukina.
Jei kam nors bus įdomu, galėsime pratęsti

Jūs galite paklausti: „Koks skirtumas, ar auginame normalų sveiką šunį, ar čempioną?“
Iš pradžių, kol visa vada yra po vienu prieglobsčiu, iš tikrųjų jokio skirtumo nėra, bet būtent tada Jūs renkatės savo čempioną. Būten tada Jūs sprendžiate, ar šioje vadoje yra ypatingas šuniukas, suteikiantis viltį, kad išaugs toks, kokį Jūs ir įsivaizduojate. Jūs jau tada planuojate, kokių aukštumų jis galėtų pasiekti ateityje.

Rūšims, kurios gyvena gaujomis, galimybė bendrauti vienoms su kitomis tam tikrais signalais - labai svarbi. Šie signalai padeda medžioklėje, palikuonių auklėjime bei draugiško egzistavimo palaikyme.  Konfliktai atneša pavojų, jų priežąstimi tampa gaujoje atsiradęs  sužeistas gyvūnas, kuris silpnina gaują. Ji negali sau to leisti, kadangi tai veda prie išnykimo.