Iškyla baidarėmis Minijos upe
Štai ir baigėsi trečia iškyla baidarėmis Minijos upe. Išties tai jau puiki tradicija mums ir mūsų keturkojams ištrūkti iš namų ir kartu praleisti aktyvų poilsį smagioje kompanijoje.
Upė buvo rami ir lygi, o oras kaip tik tokiai iškylai, nei vėjelio, nei saulė kepino, nei įkirių vabzdžių.
Kaip ir kasmet stebinome prie kranto poilsiaujančius žmones, kad beveik kiekvienoje valtyje buvo po šunį, o vienoje net ir du. Ir kur čia nesistebėsi, kai aliaskos malamutė Maja, patogiai įsitaisiusi pačiame valties priekyje, išdydžiai žvelgė į priekį lyg rodydama kelią kur reikia plaukti. Šį kartą mūsų kompanijoje buvo ir žvejys, kuris visą kelionę bandė mums sugauti žuvienei žuvies, bet kaip žinome žvejyboje svarbiausia ne žuvies kiekis, o tik malonomus:), todėl teko pietauti iš namų paimtais maisto produktais ir iškeptom dešrelėm. Kai kurie keturkojai turėjo progos paskanauti, bekepant į smėlį nukritusiom, dešrėlėm, kiti gavo vaišių nuo šeimininkų „stalo“. Sotūs buvo visi.
Pakeliui užsukome į kavinę „Minijos perlas“, kurioje vieni pasivaišino alaus bokalu, kiti karštos arbatos puodeliu.
Buvo vienbalsiai nubalsuota už irklavimą prieš srovę, siekiant pasiekti patogesnę išsilaipinimo vietą. Šiuo poelgiu taip pat nustebinome ne vieną pakeliui sutiktą baidarininka, kurie lengvai įresi pasroviui, o mes įnirtingai irklavome kita linkme.
Ši kartą, mūsų iškyla baigėsi pačiu tinkamiausiu laiku, kai pas visus dar buvo noro ir jėgų irkluoti, bet vienbalsiai nusprendus kad užteks:).
Ačiū visiems už labai šauniai praleistą dieną.
Kaip ir kasmet stebinome prie kranto poilsiaujančius žmones, kad beveik kiekvienoje valtyje buvo po šunį, o vienoje net ir du. Ir kur čia nesistebėsi, kai aliaskos malamutė Maja, patogiai įsitaisiusi pačiame valties priekyje, išdydžiai žvelgė į priekį lyg rodydama kelią kur reikia plaukti. Šį kartą mūsų kompanijoje buvo ir žvejys, kuris visą kelionę bandė mums sugauti žuvienei žuvies, bet kaip žinome žvejyboje svarbiausia ne žuvies kiekis, o tik malonomus:), todėl teko pietauti iš namų paimtais maisto produktais ir iškeptom dešrelėm. Kai kurie keturkojai turėjo progos paskanauti, bekepant į smėlį nukritusiom, dešrėlėm, kiti gavo vaišių nuo šeimininkų „stalo“. Sotūs buvo visi.
Pakeliui užsukome į kavinę „Minijos perlas“, kurioje vieni pasivaišino alaus bokalu, kiti karštos arbatos puodeliu.
Buvo vienbalsiai nubalsuota už irklavimą prieš srovę, siekiant pasiekti patogesnę išsilaipinimo vietą. Šiuo poelgiu taip pat nustebinome ne vieną pakeliui sutiktą baidarininka, kurie lengvai įresi pasroviui, o mes įnirtingai irklavome kita linkme.
Ši kartą, mūsų iškyla baigėsi pačiu tinkamiausiu laiku, kai pas visus dar buvo noro ir jėgų irkluoti, bet vienbalsiai nusprendus kad užteks:).
Ačiū visiems už labai šauniai praleistą dieną.
Asta.









...
kiekvienas pirmiausiai turim išmokt pajaust ka...





Komentarai
Prenumeruoti RSS naujienas apie sio straipsnio komentarus.