 Laikantis tradicijos, mūsų mokykla organizuoja vasario pabaigoje, kovo pradžioje dviejų dienų apsilankymą Plateliuose. Šiais metais renginys planuojamas vasario 25-26 d.. Kaip visada, žygio dalyvių laukia įdomios varžybos, konkursai bei viktorinos, o taip pat įvairūs prizai ir daug dalyvių palaikymo aplodismentų.
2012 m. sausio 14 d. Šiauliuose įvyko įskaitinės šunų agilty varžybos. Klaipėdos šunų sporto mėgėjai negausiu būreliu atvyko į Saulės miestą. Varžybos vyko prekybos centro „Bruklinas“ ledo arenos vietoje. Pradedančiųjų A 0 grupėje mūsų klubą atstovavo Valentina su Angelu. Sveikiname juos su puikiu debiutu. Nežiūrint į didelį jaudulį ir naujų, nepatirtų dirgiklių gausą, mūsų šaunusis haskis vieną iš trasų užtikrintai įveikė be klaidų. Gera pradžia- pusė darbo! Linkime abiem toliau treniruotis ir siekti naujų rezultatų. A1 grupėje dalyvavo Daiva su Lota.
Išsiruošdami sportiškai apniukusį šeštadienio rytą į varžybas Kaune visai nesitikėjome, kad grįšime lūždami po prizų našta. Atrodo, nebuvo ko labai tikėtis - Majai su Vaidu ir Simonai su Otelu tai buvo pirmosios agility varžybos. Važiuodami kalbėjome, kad šunims ir šeimininkams reikia pasidairyti į kitus, pasipratinti prie naujos aplinkos, o rezultatai kokie jau bus, tokie.
Štai ir baigėsi trečia iškyla baidarėmis Minijos upe. Išties tai jau puiki tradicija mums ir mūsų keturkojams ištrūkti iš namų ir kartu praleisti aktyvų poilsį smagioje kompanijoje.
Užsiėmimai mieste įeina į mūsų mokyklos mokymo programą. Tokiuose užsiėmimuose dalyvauja tie, kurie jau įsisavino mokymo pagrindus ir gali atitinkamai elgtis visuomenėje, o tokių šunų šeimininkai mokosi valdyti savo šunis miesto sąlygomis. Kartais mes sau leidžiame atsipalaiduoti ir išgerti puodelį kavos. Paprastai aplinkiniai žmonės reaguoja šypsodamiesi ir stebėdamiesi, kad vis dar yra padorių šunų. Ir tik mūsų šunų šeimininkai žino, kiek pastangų buvo įdėta, kad šuo taptų padoriu.




Jau trečioji tradicinė mūsų mokyklos žiemos išvyka į Platelius šiemet mus palepino ypač gražiu oru. Verta važiuoti jau vien pasigrožėti storu ledu užklotu Platelių ežeru bei žavingomis skaidraus ledo skulptūromis, o mes turėjome dar ir puikią kompaniją bei smagią programą. Pasivaikščiojome Šeirės gamtos taku šalia ežero nusidriekusiame miške, išsikepėme dešrelių, aplankėme Veršių ir Pilies salas.
Nors ir planavome pasivaikščiojimą miške, kažkokiu būdu atsidūrėme pajūryje ir, manau, niekas nenusivylė. Su oru tikrai pasisekė. Jokio vėjelio, šilta, nelyja, ko dar reikia? Atvykus į pajūry, iškart visi aiškiai suprato, kuris šuo turi eiti priekyje - Džera balsingai veržėsi į priekį, o jai pritarė iš paskos sekanti Era. Smagumai kaip iš gausybės rago pasipylė nuo pat pradžių: kai kurios mūsų buvo tiesiogine ta žodžio prasme nešamos ant rankų - mūsų džentelmenas treneris maloniai ištiesė pagalbos ranką toms, kurios nepasirūpino gumine avalyne, ir pernešė per į jūrą įtekantį upokšnį. Tada sutikome pajūriu jojančią raitelę. Visi šunys kaip šunys, didesnio dėmesio į tą "peraugėlį" nekreipė, bet mano Era, kaip visada išskirtinė, sumąstė jam jau dingus iš akiračio visu greičiu neštis iš paskos. Visi šunys turėjo savų užsiėmimų - Džera kamavosi su skirtingų dydžių pagaliais, vieną sudaužiusi vargšei Hriušai į galvą; Lota ir Era vis ieškojo užsilikusių jūros gėrybių; Hriuša su Bosu sukiojosi aplink. Šeimininkai šnekučiuodamiesi gėrėjosi gamta, džiaugėsi gražiu oru bei ganė šunis. Taigi, manau tikrai visi smagiai praleido laiką ir tikimės dažniau pakartoti tokius pasivaikščiojimus.
Irena.
Baigėsi dar viena jau tradicija tampanti mūsų mokyklos iškyla, šįsyk - šunų ir šeimininkų pasiplaukiojimas baidarėmis. Ir vėl stebinome prie kranto besipliuškenančius žmones ir kitus baidarininkus, kad į tokį žygį pasiėmėm šunis. Visi stebėjosi kanojų kolona, besitęsiančia pora šimtų metrų, kurioje kiekvienoje valtyje buvo po šunį, o kaikuriose ir daugiau. Kaip ir visada, mūsų kolektyvas susidarė pagrinde iš mūsų sportininkų, jų draugų ir keletos mokyklos mokinių. Saulė kepino kaip reikiant, bet ir mus, ir keturkojus gelbėjo Minija - vis sustodavome, kad šunys pamankštintų kojas vaikydamiesi pagaliuką vandenyje, padūktų kartu, o ir šeimininkai atsigaivintų. Žinoma, ne visi šunys laukdavo stotelių - kai kurie pūkšteldavo vandenin tiesiai iš baidarių bet kur, kai tik pasijausdavo įšilę.
Mūsų išvyka su nakvyne jau baigėsi. Pagal dalyvių ir konkursų skaičių tai buvo viena iš pačių rezultatyviausių mūsų iškylų. Viskas prasidėjo šeštadienį ryte. Dalyviai susirinko mūsų aikštelėje, ir visi kolona išvažiavome į iškylos vietą. Nusigavome be nuotykių. Tada kiekvienas mūsų komandos narys gavo po atsakingą užduotį. Kol šeimininkai vaikščiojo su šunimis, laisvi stovyklos nariai mikliai sutvarkė aplinką - surinko šiukšles ir netgi stiklus.
Ir vėl mes užsiiminėjome mieste. Šįkart gasdinome žmones miesto centre. Tiesą sakant, niekas mūsų ir nebijojo, tiesiog visiems praeinantiems buvo labai įdomu, kas čia vyksta. Pasivaikščiojome tiltu per Danės upę. Kai juo važiuoja autobusai, tiltas vibruoja ir daugelis šunų bijo juo eiti, bet mūsų šunims viskas lengva. Vėliau mes praėjome centrine senamiesčio gatve, ir galiausiai prisėdome restorane išgerti kavos. Šunys, supratę, kad nieko jiems nenukris, nusiramino ir ramiai sėdėjo šalia. Prasidėjęs lietus šiek tiek sugadino mūsų planus, bet ne nuotaiką. Ir nors kelią atgal mes įveikėme beveik bėgdami ir šlapi, bet patenkinti išsivažinėjome po namus.
|
|