Dabar, kai jau turite klikerį, turbūt užduodate sau klausimą, kaip jis veikia ir ką juo galima daryti. Prietaisas atrodo taip paprastai, kad net sunku patikėti, jog juo galima valdyti tokius didelius gyvūnus kaip banginiai, mažiukus kaip tropinės žuvelės ir visus, kurie yra tarp jų.

Kaip tai veikia: Iš esmės, klikeris – tai žodžių junginio „geras berniukas“ sutrumpinimas. Jis gyvūnui išskiria tą momentą, kuriame norimas veiksmas gavo patvirtinimą. Elgesio fiziologai, kurie naudojo šį prietaisą elgesio formavimui, vadina jį antriniu paskatinimu. Pirminis paskatinimas – tai daiktai, dėl kurių šuo dirba (maistas, vanduo, pagyrimas ir kt.). Antrinis paskatinimas – signalas, kuris surištas su faktišku paskatinimu. Klikeris gali būti susijęs su daugeliu faktiškų paskatinimų, tokių kaip maistas ir žaidimai. Kai tik jis įgyja šias sąvybes, jo naudojimas tampa praktiškai neribotas.

·         Klikeris tiksliai identifikuoja teisingą elgesį. Kadangi klikerio garsas nuskamba greičiau negu žodinis pagyrimas, jis tikslesnis. Tuo metu, kai Jūs sakysite „geras berniukas“, gyvūnas gali įvykdyti norimą veiksmą ir pradėti daryti kažką kita, prieš pagyrimui užsifiksuojant šuns galvoje. Šiuo atveju treneris negali pranešti šuniui, ar jam patinka, kai jis sėdasi arba pašoka ant jo sekunde vėliau.

·         Klikeris taip pat gali gerai veikti ir iš nuotolio. Nepraktiška duoti arba mesti skanėstą gyvūnui į nasrus, kai jis atlieka norimą veiksmą. Klikeris sujungia laiką nuo to momento, kai atliekamas norimas veiksmas, ir laiką, kada už tai duodamas paskatinimas. Dauguma trenerių tai vadina stimulo sujungimu.

·         Klikeris gali tapti  tikru malonumu. Taip pat, kaip žodinė paskata gali pakeisti maisto kasnelį gyvūnui, klikeris gali motyvuoti gyvūną, kad būtų galima dirbti neturint maisto.

·         Klikeris gali atkreipti Jūsų šuns dėmesį nuo faktiško paskatinimo. Kaikurie šunys taip susijaudina pamatę kasnelį, kad negali išmokti naujų veiksmų jį matant, kol nepateikiamas antrinis paskatinimas.

·         Klikeris padeda pažymėti veiksmo pabaigą. Mokant šunį laukimo, klikas parodo, kiek ilgai gyvūnas turi likti vienoje vietoje, kad gautų paskatinimą.

Klikerio „įjungimas“

Pirmas žingsnis, „įjungiant“ jūsų klikerį į darbą, turi surišti jį su teigiamu paskatinimu. Jeigu Jūsų šuo jau žino kaikurias paklusnumo komandas, paprasčiausiai pakeiskite žodinį pagyrimą klikeriu.

Pavyzdys:

1. Pasakote „sėdėt“

2. Šuo atsisėda

3. Klikas ir skanėstas (veiksmų seka labai svarbi)

* Jeigu Jūsų šuo dar nežino jokių komandų, tiesiog spaudinėkite klikerį ir duokite skanėstų. Darykite tai maždaug 20-30 kartų, kol šuo aiškiai nepradės laukti spragtelėjimo.

Jūsų pirmos komandos formavimas

Kai siūlomas bet koks skanėstas, dauguma šunų jo lauks su nekantrumu. Po kelių sekundžių laukimo, šuo tikriausiai pradės jaudintis ir nerimauti. Jis gali sukioti galvą, šokinėti, gultis, siūlyti leteną. Laukite pirmo dalyko, ką jis pasiūlys. Šiai pirmai pamokai veiksmas, kurį išsirinksite, visai nesvarbus. Jei šuo šiek tiek pasuko galvą, laukite keletą sekundžių ir jis vėl tai pakartos. Klikas ir paskatinimas (toliau K*P).

Tęskite šį procesą ir stebėkite, kaip keičiasi šuns elgesys. Jei jūs tęsite K*P kiekvieną kartą, kai šuo pasuka galvą, veiksmas taps labiau išreikštas. Dabar prieš klikindami  pabandykite palaukti sekunde ilgiau. Pabandykite gauti du galvos pasukimus už vieno skanėsto kainą.

Kai tik Jūs gausite aiškiai išreikštą veiksmą (galvos pasukimą), duokite komandą „Pasuk galvą“ iškart prieš tai, kai šuo ruošiasi ją atlikti. Jeigu veiksmas, kurį formavote, buvo letenos pakėlimas, sakykite „pakelk leteną“ iškart prieš tai, kai manote, jog šuo ruošiasi tai padaryti.

Teigiamo skatinimo naudojimas siekiant formuoti veiksmą – žaidimo procesas. Per pirmą bandymą mokykitės atsipalaiduoti ir matyti veiksmus, kuriuos jums siūlo šuo. Jūsų pirmas tikslas – stėbėti, kaip keičiasi šuns elgesys ir matyti, kaip klikeris padeda atpažinti teisingus atsakymus.

Atkreipkite dėmesį: tinkamas skanėstas yra tas, dėl kurio jūsų šuo aktyviai dirbs. Kasneliai turi būti maži, kad šuo galėtų juos praryti iš pirmo karto. Tinkamesni minkšti produktai, pavyzdžiui sūris, virtos kepenys, vištiena, dešrelės ir kt.

Komandos ir signalai

Įprasto mokymo metu, komanda duodama per prievartą pastatant šunį į reikiamą padėtį. Dirbant šiuo metodu, gyvūnas yra priverstas paskirstyti dėmesį komandos įsiminimui, veiksmo išmokimui. Akivaizdu, kad išspręsti problemas galima mokant komandų atskirai. Kadangi  komanda be veiksmo yra betikslė, būtų protinga pirma mokyti veiksmo, o tik vėliau įvesti komandą. Tuo metu, kai tai gali atrodyti logiška, tokios koncepcijos reikšmė gali pasirodyti keista. Kaip galima išmokyti veiksmo neduodant komandos? Jeigu mokoma tylint, kaip komanda gali tapti susijusi su veiksmu?

Prieš šios koncepcijos keistumui priverčiant jus jos atsisakyti, prisiminkite, kaip jūs atlikote savo pirmąjį kliką ir suinteresuotą komandą. Jūsų pirma užduotis buvo išsirinkti veiksmą (pavyzdžiui galvos pasukimą) ir skatinti kiekvieną jo atsiradimą. Po kelių pakartojimų jūsų šuo pradėjo pastoviai siūlyti šį veiksmą. Kai veiksmas tapo užtikrintas, jūs įvedėte komandą prieš tai, kai manėte, jog įvyks norimas veiksmas. Kadangi jūs bandėte šį metodą, tikriausiai pajutote, jog veiksmo mokymas be komandos ištarimo yra pakankamai lengvas. Vis dar galvojant apie koncepciją, šiaip ar taip jūs jautėte, kad visa tai nepaprastai neteisinga. Šios problemos sprendimo būdas gan paprastas – baikite apie tai mąstyti, o tiesiog tai darykite.

Gulėt 

Šuo gali būti bet kokioje padėtyje, o jūs sėdite prieš jį ant grindų.

 1. Prineškite skanėstą prie šuns nosies ir lėtai jį padėkite ant grindų tarp letenų po krutine. Kadangi nosimi jis siekia skanėsto, šuo turi šiek tiek susikūprinti – K*P. Pakartokite šį pratimą kelis kartus, kol jis neseks jūsų rankos link žemės. Jeigu kasnors neišeina, neutraliu balsu pasakykite „ne“ ir kartokite viską iš pradžių.

2. Kai jūsų šuo pradės pastoviai sekti jūsų ranką link žemės, pridėkite antrąją veiksmo dalį. Prispauskite savo ranką prie žemės ir laukite, kada šuns nosis prilies ranką. Kai tik tai įvyksta, pradėkite traukti ranką su skanėstu palei žemę link savęs. Šuns nosis sekios skanėstą. Jeigu po šito šuo palenkia vieną arba abi priekines kojas – K*P. Bandykite išmokyti jį, kaskart vis labiau prisilenkiant prie žemės. Nebandykite išgauti pilną veiksmą per vieną kartą. Pasitenkinkite mažu progresu. Jeigu šuo kelia savo užpakalį, sakykite „ne“ ir bandykite iš naujo.

3. Kadangi jūsų šuo tiesiasi vis toliau ir toliau, galiausiai jis atsigula – K*P. Kadangi šuo iš viso šito gauna naudą sau, jis pradeda labiau jumis pasitikėti, todėl procesas greitėja. Dabar, prieš klikinat, palaukite keletą sekundžių šuniui gulint. Jeigu jis pašoka, sakykite „ne“ ir bandykite vėl. Šį pratimą kartokite 10-20 kartų iš eilės. ATKREIPKITE DĖMESĮ: Jei šuo pašoka po kliko, būtinai duokite skanėstą. Atminkite, kad klikeris veikia norint pabaigti veiksmą. Po kliko pratimas  laikomas baigtu.

4. Dabar, kai šuo gali laisvai atsigulti sekant skanėstą, uždavinį pasunkinkite. Skanėstą prikiškite prie nosies ir greitai jį paslėpkite už nugaros. Jei šuo juda norėdamas paimti skanėstą, sakykite „ne“ ir bandykite vėl. Taip erzinkite šunį kelis kartus. Jei matote, kad jis daro bent kažkokį bandymą atsigulti, iškart K*P. Jeigu jis ir toliau bando sukiotis jums už nugaros, keliems kartams gryžkite į 3-čią punktą. Kai tik veiksmas vėl taps nuoseklus, vėl pradėkite „erzinti“. Per kiekvieną „erzinimą“ duokite šuniui po 20 sekundžių, kad pagalvotų apie galutinį veiksmą. Jei jūs pakankamai atidirbote veiksmą, būsite maloniai nustebinnti, kai po vieno „erzinimo“ šuo ims ir atsiguls. Jeigu šuo atkakliai nesigula, nebijokite grįžti atgal tam, kad atšviežinti atmintį. Skatinkite bet kokį bandymą atsigulti, tarkim letenų sulenkimą arba lenkimosi pradžią. Nesistebėkite, jeigu šis procesas užims keletą pamokų. Su kiekvienu naujai išmoktu pratimu, naujų veiksmų atidirbimas vyks vis greičiau.

 5. Kai tik šuo pradeda gultis kiekvieną kartą jums jį erzinant, pradėkite sakyti „gulėt“. IŠKART PRIEŠ TAI, kai jis tai daro K*P.   

6. Dabar atsistokite ir atidirbkite seką iš naujo. Skanėstą kiškite prie nosies ir sakykite „gulėt“. Jeigu šuo gulasi – K*P. Jeigu atrodo, kad jis pamiršo veiksmą, kalis kartus veskite jį link žemės, o po to pabandykite savo erzinimo taktiką iš naujo. Šioje stadijoje jūsų tikslas yra priversti šunį gultis po komandos, net jeigu jūs stovite.

7. Pradėkite dirbti su nepastoviu paskatinimu. Paprastas būdas varijuoti paskatinimais yra apdovanoti šunį už ilgesnį arba trumpą gulėjimą. Kitas būdas yra duoti papildomą paskatinimą už geresnį darbo atlikimą. Kadangi klikeris veikia kaip veiksmo užbaigimas (signalas, perduodamas kliku) jūs galite lengvai priversti lūkuriuoti.

8. Pradėkite formuoti naują veiksmą. Jei jūsų šuo jau žino komandą „balsas“, „duok leteną“ arba „pasuk galvą“, pabandykite paguldyti šunį ir atlikti jau žinomus pratimus arba išmokti naujų.

9. Pamažu nebenaudokite klikerio, kai tik pratimas teisingai įsilies į gyvūno elgseną. Klikeris – pirmiausia statybos priemonė, kuri turi būti naudojama, kai tai neišvengiama formuojant šuns elgesį. Kartais būna nepraktiška klikinti per varžybas arba kito realaus darbo metu. Šiose situacijose girkite šunį. Šie pratimai gali būti pagrindu ir pramoga jums ir jūsų šuniui. Tuo pačiu metu įprasta dresūra, kur naudojami pastūmimai, timptelėjimai ir kiti mechaniški veiksmai, gali kontroliuoti veiksmus, bet jų praktiško panaudojimo spektras yra ribotas. Naudojant kliką, kad  pasakyti „Taip, daryk tai iš naujo“ ir paskatinti veiksmą, jus riboja tik fantazija, fizinės ir protinės jūsų šuns galimybės.

Norint praplėsti jūsų šuns repertuarą, pabandykite šį naują veiksmą.   

Teisingas komandos davimas

·         Duokite komandą tik vieną kartą. Komandą kartojant daug kartų, pvz „sėdėt sėdėt sėdėt sėdėt sėdėt“ galiausiai primoko šunį vykdyti komandą tik iš dešimto karto.

·         Nėra jokio reikalo rėkti komandą ar kalbėti pakėlus balsą. Kai kuriems jautriems šunims garsi komanda gali atrodyti kaip barimas.

·         Šuo gali reaguoti į žodinę komandą arba vizualų signalą vienodai laisvai. Mokant vizualiu signalu parodykite jį prieš duodant komandą.

·         Kai tik pridedate komandą, baigite skatinti nenorimą veiksmą. Jūsų tikslas yra pranešti šuniui, kad jis turi daryti tai, ką jam sakote.

·         Vienam veiksmui jūs galite turėti daug signalų (žestas, švilpimas, komanda). Kiekviena komanda turi skirtis nuo kitos.

Kai kurios pagrindinės taisyklės K*P ir mokymui su paskatinimu

·         Jei komanda atliekama blogai, apgalvokite savo kriterijus ir peržiūrėkite veiksmą nuo pat pradžių. Ankstyvose veiksmo formavimo stadijose, šuo lengvai gali tapti prislėgtas dėl besikartojančių nesėkmių. Jūsų kriterijų nužeminimas leis gyvūnui grįžti prie teisingo kelio. Kai tik veiksmas vėl gerai atliekamas, pamažu kelkite savo kriterijus.  

·         Bandykite padaryti šachą ir matą (du veiksmai už vieną paskatinimą). Jei jums pavyksta ne iš karto, bandykite vėl. Šunys, su kuriais buvo dirbama šiuo metodu, dažnai gali įvykdyti ilgų veiksmų virtinę net ir nesant faktiškam paskatinimui.

·         Nebijokite mokyti veiksmų tiesiog dėl pramogos. Jūsų įgūdžiai ir laiko pasirinkimas gali tik gerėti praktikos dėka. Mokymo gudrystės gali būti naudingos ir ugdys jūsų bei jūsų šuns patirtį.