Galimos problemos: šuo nežiūri jums į akis

Jeigu jūs stengiatės altikti šį pratimą, ir jums atrodo, kad kažko šuo labai ilgai nežiūri jums į akis, tiesiog turėkite kantrybės.

 Dažniausiai šuo pasiduoda ir nustoja stengtis žiūrėti į akis po to, kai šeimininkas jau ne vieną kartą nepastebi, kada šuo pažiūri į akis, tiesiog šeimininkas pražiopso tą momentą arba tiesiog klikerį spaudžia ne laiku. Nenusiminkite, turite neribotą kiekį laiko, juk jums nereikia rytoj pat keliauti į varžybas. Visada galite padaryti pauzę ir pailsėti.

            Jeigu šuo atsisėdo užsižiūrėjo į ranką su maistu, pažiūrėjo pažiūrėjo į ją, o po to išvis pamiršo apie ją, nepergyvenkite. Vienas iš variantų – laikyti šunį už pavadžio, tam kad  praradęs viltį nepabėgtų nuo jūsų kuo toliau. Kai šuo nebesistengia žiūrėti nei į ranka, nei pažiūrėjo į akis, ramiai priartinkite ranką su maistu arčiau šuns nosies tarsi primindami, kad premija čia pat. Šuo būtinai pamėgins dar kartą.

Bet kokiu atveju, jeigu jūsų šuo blaškosi, turite rasti ramesnę vietą treniruotei. Neskubinkite įvykių, pradžioje šuo turi išmokti žiūrėti jums į akis nesant jokiems dirgikliams. Kai ateis metas kažkokiems pokyčiams, aš jums pasakysiu.

Visais atvejais, ką bedarytumėte : ar žiūrite televizorių, skaitote knygą, dirbate kompiuteriu – jūsų draugas gali žiūrėti jums į akis. Galite spustelėti klikerį.

Išvada. Rezultate šuo pradės ieškoti akių kontakto su jumis, jo sugebėjimai ir susitelkimas tik didės. Plius, patarčiau kiekvieną užsiėmimą pradėti nuo akių kontakto pratimo, tai puikus ritualas, įvedantis šunį į esamą situaciją

 Pratimas – šuns pravardė

            Šunį pravarde galima kviesti tik esant teigiamoms emocijoms: tuomet, kai norime, kad šuo atkreiptų į mus dėmesį, kai duodame komandą, kai kviečiame pas save, bei kada giriame. Ir niekada (niekada !) pravardės nenaudojame norėdami pareikšti nepasitenkinimą.

            Jeigu naudosite pravardę būdamas gerai nusiteikęs, tai ji drąsiai gali pakeisti įprastą, gyvenimišką komandą „pas mane“.

            Kaip visada pradedame namuose. Paruošiame 25 gabaliukus skanėsto( įsidedame į kišenę), pasiimame klikerį į ranką. Kviečiame šunį pravarde, jei jis sureagavo – spustelim klikerį – duodame premiją. Klikerį spaudžiam už betkokį pasiekimą: pradžioje tai gali būti, kad ir ausų krustelėjimas, po to pusė galvos pasukimo, pilnas pasukimas, vėliau pilnas galvos pasukimas ir akių kontaktas, galiausiai priėjimas prie jūsų norint gauti skanestą. Nepamirškite tarp šių pasiekimų palaukti nors truputį, kad šuo spėtų atsipalaiduoti, nusisukti, nueiti, ir tik tada vėl kvieskite.

            Nemanykite, kad šis pratimas skirtas tik jauniems šunims. Visiems mums bus tik geriau , jei šuniui jo pravardė kels teigiamas emocijas. Jeigu namie, išgirdęs  savo ramiai ištartą pravardę šuo kuo ramiausiai prieina, laikas išeiti į lauką. Kaip visada pradžioje išsirinkite kuo ramesnę vietą ir siekite šimtą procentinės sekmės. Sudarykite vis sudėtingesnes sąlygas darbui su šunimi.

Išvada. Šuo pradeda reaguoti į pravardę( žiūri jums i akis) įvairiose sąlygose: prabėga pasiutusiai lojantis šuo, pravažiuoja dviratis, praveža vaiką vežimėlyje.

Galimos problemos.

1.      Šuo netgi būdamas namuose nereaguoja į savo pravardę. Patikrinkite ar viskas gerai su šuns klausa.

2.      Namuose šuo kuo puikiausiai reaguoja į savo pravardę, o lauke tampa tarytum kurčias. Tuomet dar kurį laiką reikia padirbėti namuose ties šia dalimi. Įvedam taisyklę :jokio maisto, jokio jūsų dėmesio, jokių glostymų dėl to, kad šuo nereaguoja kviečiames pravarde. Sudėtingesnes sąlygas įveskite palaipsniui.

 

Permainos : išmokinkim šunį šypsotis

Ne visi užsiėmimai turi būti rimti, net ir šunų dresiravime yra vietos humorui. Sutikite su manimi :  kai kažkas mus labai nuoširdžiai giria, tampame labai patenkintais ir netgi nevalingai nusišypsome. Taip pat yra su šunimis, tik tiek, kad jie šypsosi uodega...

Ko dažniausiai nemoka pradedantieji dresuotojai, tai kaip reikia teisingai girti savo šunį. Tai daryti reikia labai emocionaliai, žodynas gali būti dievai žino koks, o štai balsas, intonacija turi nepaprastai didelę reikšmę.  Plius, jūs turite žinoti kaip liesti savo šunį, rasti tinkamą priėjimą prie jo.  Jeigu teisingai giriate šunį, atsakas jums bus vizginama uodega. Ir atvirkščiai : jei mes giriame šunį, tačiau jo uodega „ tyli“ – reiškia jis mūsų negirdi, skurdūs pagyrimai nei kiek nedžiugina šuns.

Kuo daugiau ir sėkmingiau girsime šunį pačioje treniruočių pradžioje, tuo mažiau reikės vėliau eikvoti tam jėgas, šuniui vėliau pakaks ir truputėlio jūsų nuoširdaus pagyrimo, tam kad taptų labai laimingu.

Šis pratimas atliekamas be klikerio ( galima ir su juo, tačiau tada kažkas iš šeimos narių turėtų jus stebėti, turėdamas rankose klikerį ir spragsėti vos šuo pradeda judinti uodegą), nes mums reikės abiejų rankų! Pradžioje panaudokime šuns pravardę, pakviečiame, šuo priėjo, va tada ir prasideda - giriame kuo linksmiau ir nuoširdžiau. Kartokite tai kelis kartus per dieną. Atkreipkite dėmesį, kad uodegos vizginimo pasiekti darosi vis lengviau ir lengviau.

Jūs turbūt seniai pastebėjote, kad nežiūrint į tai kaip ilgai šuo gyvena su žmogumi,  šunys neišmoksta šnekėti vieni su kitais taip, kaip tą daro žmonės.  Šuo į pasaulį ateina su nuliniu žodžių žodynu. Tai jau tampa mūsų užduotimi – išplėsti šuns žodyną taip, kad jis be jokių kompleksų galėtų bendrauti su žmogumi. Šuo nesupranta žodžių reikšmės,  galime pasakyti ir „šaunuolis“ ir „ šaukšas“ . Šuniui visvien kokį žodį mes panaudosime, svarbu, kad tas žodis būtų vienas ir tas pats visą laiką. Jeigu jau „sedėti“ tai „sedėti“, arba „sit“ , bet svarbiausia, kad visa šeima naudotų tik vieną žodžio variantą. Jeigu jau „pas mane“, tai „pas mane“, arba „čionais“, „atgal“, „dešra“.

Dar pieš treniruotes susitarkime su šeimos nariais, kokius svarbiausius žodžius naudosime. Vienas iš tų žodžių – šuns pravardė, bei kokiais žodžiais reikšime savo pasitenkinimą šuns poelgiais.

Savo treniruočių dienoraštyje galite įvesti tokį punktą – mano šuns žodynas. Jei kada paliksite kažkam pagloboti savo šunį,  ar išleidžiate į lauką su svetimu žmogumi, būtinai jį supažindinkite su tais žodžiais, kuriuos šuo supranta.

Galimos problemos : šuo nevizgina uodegos. Na, uodega gali būti nukirsta arba elegantiškai susisukusi. Šio pratimo tikslas nėra tas ,kad štai šuo imtų vizginti uodegą, o tikslas yra tas, kad jūs išmoktumėte savo šuns kūno kalbą- kokius signalus šuo siunčia, kaip šuo save veda, kuom „šypsosi“ jūsų šuo.

Pratimas – komanda „ į vietą“

Dar vienas nuostabus pratimas, kurio šunį galima ir būtina išmokinti namuose – pasiuntimas į vietą. Kiekvienas šuo namuose turi savo vietą, kurioje jis gali vienumoje pagalvoti savo šuniškomis mintimis, pailsėti nuo mūsų, pagraužti kaulą, tiesiog pamiegoti. Šuns lova turi būti tokioje vietoje, kurioje šuo galėtų ramiai, netrukdomas pabūti, kur galėtų jaustis psichologiškai patogiai.

Kaip mes išmokinsime šunį eiti į vietą. Aprašysiu kelis būdus, pasirinkite labiausiai jums patinkantį.

Variantas nr 1. Imame šunį už pavadžio ir prieinam prie vietos ( vieta vadinsime patiesalą šuniui), padedame tenais gabalėlį premijos, bet taip , kad šuo negalėtų pasiekti, nuvedame šunį į šoną nors per metrą nuo užtiesalo ir paleidžiame nuo pavadėlio. Jums nepaprastai svarbu spėti paspausti klikerį tada, kai šuo tik pribėga prie užtiesalo, o ne tada, kai suvalgo padėtą maistą. Juk jums reikia užtvirtinti šuns judėjimą link vietos, o ne gerą apetitą. Iš naujo imame šunį už pavadžio, ant užtiesalo padedame premijos gabalėlį, nuvedame šunį 1.5 m atstumu nuo vietos ir vėl paleidžiame. Vėl svarbiausia spėti klikerį paspausti dar šuniui neprisilietus prie maisto, bet pasiekus vietą. Pratimą kartokite palengva didindami atstumą tarp vietos, kurią šuo turi pasiekti ir paleidimo vietos. Kai šuo sėkmingai pasiekia vietą ir iš 3-4 metrų vietos ar tiek kiek maksimaliai jos yra jūsų namuose, tuomet galite įvedinėti žodinę komandą.

Pažiūrėkime kokie etapai yra įvedant žodinę komandą.

1)      Šuo apmokomas be žodinės komandos tol , kol jis neįvykdo visu šimtu procentų užduoties, kurios jūs iš jo tikitės.

2)      Kai šuo nuolatos gerai atlieka užduotį, kurios iš jo tikėjotės, pradedame elgtis štai kaip : šuo atlieka mums reikalingą judesį – klik/premija-komanda, ir tai tiek kartų, kiek tik prireiks. Tikrai pasistenkite ne mažiau kaip penkis kartus.

3)      Pereiname į naują rėžimą; veiksmas/komanda – klik. Kartokime kuo daugiau kartų.

4)      Ir štai svarbiausias ir lemiamas etapas, kurio metu iš pradžių ištarkite komandą ir žiūrėkite – ar žino šuo ko jūs iš jos norite. Jeigu taip, vadinasi prieš tai buvusius etapus atlikote teisingai. Jeigu ne, grįžkite į trečiąjį etapą, jei reikės ir į antrąjį.

Galimos problemos : šuo jau pačioje pradžioje nesiruošia bėgti paskui skanėstą.

Gali būti, kad šuo nėra alkanas, dėl to ir nėra suinteresuotas maisto gabalėliu. Tuomet reikės palaukti, kol jis praalks. Kitais atvejais, vietoje maisto į vietą galite padėti mylimiausią šuns žaislą.

Galimos problemos: šuo suvalgo skanėstą ir iškarto palieka savo vietą.

Žinoma, ir tai visiškai normalu! Juk mes šunį ir mokome ėjimo į vietą, o ne buvimo ten ilgesnį laiką. Klikerio garsas rodosi lyg išlaisvinamasis signalas. Tam, kad šunį vietoje išlaikytume ilgiau, turime kuo greičiau (kol šuo dar valgo pirmąjį kąsnelį) pribėgti ir paberti dar kelis gabaliukus skanėstų, tik jokiu būdų neduodame iš rankų(kad šuo nepultų bėgti paskui jus), o dėkite ant užtiesalo. Laikui bėgant mažinkite skanėstų dalinimus, išmokinkite šunį pasitikėti jumis, išgirdęs klikerio garsą jis žinos, kad premija tikrai bus.

Noredami išmokinti šunį ilgėliau išbūti vietoje elkitės taip: šuniui jau žinoma komada „į vietą“, jis bėga ten išgirdęs ją, tačiau nieko skanaus neranda, jeigu išbūna ten nors kelias sekundes, klik/premija, meskite maisto gabalėlį į vietą, neduokite iš rankų. Kadangi šunį mokome kuo ilgiau išbūti savo vietoje, nereikia daryti didelių atstumų. Duoti komandą galite ir būdamas visai šalia užtiesalo, svarbu, kad jums būtu patogu numesti skanėstą. Kol šuo valgo skanėstus, meskite juos vieną po kito ir kiekvieną kartą spaudykite klikerį. Visą šį laiką stovėkite ramiai tam, kad neišprovokuotumėte šuns bėgti pas jus. Po trijų ar penkių gabaliukų pasakykite šuniui –„viskas“, „vaikščiok“ (tą komandą, kuria nusprendėte naudoti šuns „išlaisvinimui“ ) ir keliaukite kažkur, kad šuo pasitrauktų iš savo vietos. Jeigu šuo sėdasi ar gulasi, nesitraukia iš savo vietos- nieko baisaus.

Išsilaikymą vietoje, žinoma, reikia ilginti, kitą vertus šuo neturi žinoti, kada išgirs išlaisvinamąją komandą, dėl to išlaisvinti šunį reikia skirtingais intervalais, tai už sekundės, tai už 7, 25, kelių minučių.

Variantas nr 2.Egzistuoja dar vienas variantas, kaip išmokinti šunį bėgti į savo vietą – teritorijos žymėjimas. Šiame variante mes esame pasyvesni nei pirmąjame. Nieko nereikia daryti – tik spausti klikerį, kai tik šuo nors truputį prisiartina prie vietos. Kaip vaikiškame žaidime „šilta – šalta“, tik štai „šalta“ mūsų žaidime su šunimi neegzistuoja, kur „šilta“ ar „šilčiau“ pasakinėja klikeris. Kiekvieną kartą, kai šuo yra netoliese savo vietos ar dar geriau, stovi priešais ją, spaudinėjame klikerį ir metame premiją. Pradžioje premijas metame už betkokį judesį link vietos tam, kad priverstume šunį judėti. Po to , kai šuo suvalgo savo premiją, vėl gali jums pasiulyti kažkokį judesį link vietos, vėl užsidirbti gabalėlį premijos. Priartėjimo zona kaskart turi po truputį mažėti, klikerį spaudžiame ir šunį apdovanojame tik už tikrai „ šiltą“ judesį. Tik nepersistenkite, turite 25 gabalėlius maisto.

            Galimos problemos : šuo niekur nejuda

Stengiatės iš visų jėgų, bet šuo stovi vietoje, stovi ir žiūri į jus su išraiška snukyje, tarytum nieko nesupranta. Ką gi, žinoma situacija – klikerį spaudžiame ne laiku. Stenkitės „klikinti“ už betkokį pasiekimą, kad ir už akių žvilgsnį į vietą, už galvos pasukimą, už vieną vienintelį žingsnelį link vietos,svarbiausia klikerį spausti tuo metu, kai šuo deda žingsnį, o ne tada, kai jau padarė ir sustojo.

Variantas nr 3.  

Kliekrį spauskite tiesiog tada, kai šuo pats įsitaiso savo vietoje ir duokite premiją. Stenkitės užsiiminėti tik tuo – palikite kolkas visus kitus pratimus ir premiją duokite tik tada, kai šuo randasi savo vietoje.

 Pratimas „sėdėti“

            Na štai nepastebimai ir priėjome prie standartinių paklusnumo pratimų. Pradėsime nuo komandos - sėdėti- vienos iš lengviausių, net gi jaunikliai su malonumu patys pasiūlo šią poziciją, ypač, kai tik pamato gabaliuką dešrytės šeimininko rankose.

            Taigi, kaip visada turime kelis variantus , kaip mokinti šunį – pirmasis: „klikinti „ visą dieną, kiekvieną kartą, kai šuo pats sėdasi, antras : paimti skanėstą į ranką ir ja stumti šunį arba galime su šunimi sužaisti įdomų žaidimą „spėlionė“. Mums prireiks 25 gabaliukų skanėstų, šuniško indelio bei klikerio. Indelis mums reikalingas dėl to, kad priverstume šunį judėti (keisti poziciją po komandos „sėdėti“ atlikimo). Iš anksto susitarkime dėl žaidimo taisyklių. Maistą galite laikyti kišenėlėje/tašytėje, galite išdėlioti ant stalo( po 5 gabaliukus krūvelėje), bet tokiu atstumu, kad po klikerio paspaudimo iš karto galėtumėt skanėstą mesti į indelį. Visus pratimus atliekame tylomis, stengiantis nesikalbėti su šunimi(neblaškyti jo). Neduodame šuniui komandos(nesakome jam sėdėti) iki tol, kol šuo pats nepasiūlys mums reikalingo judesio, t.y. pozicijos sėdėti. Susikaupkime, būkime labai atidūs, klikerio garsas išeiti turi tada, kai šuo sėdasi (lenkiasi galinės šuns letenos), bet ne tada, kai veiksmas jau baigėsi ir šuo jau sėdi( su išlaikymu užsiimsime vėliau). Tam, kad suspėti greičiau spausti klikerį, laikykite jį aktyvioje rankoje (kairiarankiai kairėje, dešiniarankiai dešinėje)

            Šuo jaučia skanėstų kvapą ir „užsiveda“ – pradeda blaškytis po kambarį, žvilgčioja mums į akis tarsi klausdamas , o kur maistas? Šuo net gali pradėti loti. Būkite atidūs: anksčiau ar vėliau šuo nustos ieškoti ir atsisės. Turite būti pasiruošęs klikerį paspausti net ir tada, kai šuo pusiau prisėda, už kiekvieną judesį užpakaliu galite naudoti klikerį ir mesti skanėstą į indą. Nelaukite pilno prisėdimo, nesitikėkite, kad šuo atsisės ir taip išbus keletą sekundžių. Šuo supras, ką jam reikia daryti tik tada, jei klikerį naudosite veiksmo metu, o ne jam pasibaigus.

            Klikerio garsas- tai ženklas šuniui , jog jis „atspėjo“ , ką būtent mes sugalvojome. Todėl jį naudoti galima tik vienoje spėlionėje vienu metu. Tol, kol nepraeisime visų etapų komandos „sėdėti“ mokyme, klikerio nebus galima naudoti kitoms komandoms. Nesijaudinkite – tai nereiškia, kad keliems mėnesiams liksite be klikerio, visus etapus praeisime pakankamai greitai ir šuo visam laikui išmoks komandą „sėdėti“

    Ką gi, praeikime visus etapus , kaip išmokinti šunį   komandos „sėdėt“

 

1)      Veiksmas – klikerio paspaudimas / gardėsis

Šuo galvoja ir „spėlioja“ , kodėl reikia  vykdyt komandą „sėst“. Kiekvieną kartą , kai šuo sėdasi , mes spustelkim klikerį ir meskim į indelį gardėsį. Šuo stoja ir bėga prie indelio, suvalgo ir grįžta į pradinę padėtį   naujam bandymui. Kitame etape šuo negauna jokios komandos, ir tęsiasi lyg tol kol po gardėsio gavimo vėl atsisėda.

2)      Veiksmas – klikerio paspaudimas/ gardėsis – komanda

Dabar kai šuo visada sėda , pereinam prie sekančio etapo – įvedame žodinę(garsinę)komandą. Vykdom taip : kai tik šuniui pradeda lenktis galinės kojos, mes spaudžiam klikerį , sakom „sėdėt“ ir metam į indelį gardėsio. Šį etapą kartojam minimaliai 5x5 kartų.

3)      Veiksmas – komanda – spustelėjimas/ gardėsis

 Jeigu jūsų atžvilgiu, šuo yra pasiruošęs tęsti  toliau, pereinam prie kito etapo – pirmiausia duodam komandą, o po to spustelkim klikerį – gardėsis. Prie kiekvieno šuns prieiname individualiai. Nieko baisaus, jei šį pratimą pakartosite daugiau kartų.

4)      Komanda – veiksmas – spustelėjimas/ gardėsis

Paskutiniame etape mes šunį testuojame: ar yra refleksas. Po to, kai šuo pažvelgs mums tiesiai į akis, garsiai ir aiškiai duokite komandą „sėdėt“ ir , jei įvykdo, tuo metu , kai galinės kojos lenkiasi, spustelėkim klikerį ir metame gardėsį į dubenėlį. Jeigu šuo   kiekvieną kart duotą komandą atlieka nepriekaištingai –sėdasi – galime jus pasveikint. Šuo išmoko komandą „sėdėt“. Nepamirškite spustelėt klikerio, kai šuo sėdasi savo iniciatyva(dresuoja jus) – nėra komandos, nėra spustelėjimo (premijos).

Kai šuo 10 kartų iš eilės atliks komandą „sėdėt „ labai gerai , klikerio spaudinėjimo galima bus atsisakyti. Po   gerai įvykdytos komandos, paprasčiausiai šunį premijuokime ėdesiu arba meskite jam žaisliuką.

             Apibendrinam : šuo išmoko atlikti komandą „sėdėt“ iš pirmo karto, sėdi apie sekundę keičia padėtį po leistinos komandos laisvai.

                     Galimos problemos: šuo nesisėda pirmame etape

Jūs labai ilgai laukiate kol šuo atsisės. Jūsų kantrybė išseko, pagalvokite kur yra problema : gal kol šuo „spėliojo“ ką reikia daryti, jus klikerį spaudinėjote per vėlai. Šuo taip ir nesuprato, kodėl girdėjo klikerio garsą ir už ką gavo gardėsį. Todėl šuo nepasiūlo aktyvaus komandos įvykdymo „sėdėt“. Yra dvi išeitys : viena – padirbėti su jūsų reakcija, antra – pradėti padėti šuniui. Paimkite gardėsį į ranką, parodykite jam. Nemojuokite juo, tik laikykite kiek aukščiau šuns nosies. Kantriai palaukite, kol šuo liausis siūlyti jums savo leteną, nusivylęs atsisės. Nepamirškite spustelėti klikeriu.

                  Galima problema : šuo siūlo jums kažką kitą

Taip nekuklu butų iš šuns pusės praleisti svarbų įvykį dėl jūsų ir pradėt gultis ar „šokti“. Jeigu šuo įsijautęs siūlo jums visą laiką vis tą patį, pagalvokite kur problema : gal ranką su gardėsiu laikote per aukštai šuns nosies - jis „šoka“, gal būt  laikote ranką su gardėsiu per žemai – dėl to šuo gulasi. Bet kuriuo atveju pažvelkite į save iš šono – kas jūsų elgesyje skatina šunį daryti, ką jis nori, išskyrus komandą „sėdėt“. Išsiaiškinkite situaciją, jums gali padėti artimieji – neutralūs žiūrovai.

                  Galima problema : šuo sėdasi ir tuo pat atsistoja

Na ir teisingai daro : gi klikerio garsas atleidžia nuo komandos vykdymo. Po įvestos    ištartos komandos stenkitės iš karto spustelėti klikeriu ir netempkite šio reikalo iki begalybės, nes šuo pats gali save išlaisvinti nuo komandos vykdymo. Kol kas nemokinkite šuns išlaikymo – geriau išmokinkite gerai   šunį komandų   „sėdėt“, „ gulėt“, „stovėt“. Vėliau išmoksime komandas su išlaikymu.

                   Išlaisvinanti komanda

Kam reikalinga ši komanda? Gerai išdresiruotas šuo, išgirdęs komandą turi užimti lieptąją padėtį ( pavyzdžiui sėdėti) ir išbūti joje tiek, kol neliepsime jam atlikti kitokios padėties (pavyzdžiui iš padėties „sėdėti“ turi po komandos pereiti į gulėjimo padėtį) arba kol neatšauksime komandos sakydami pavyzdžiui „laisvas“.

            Mokantis naujų dalykų, išlaisvinančią komandą pakeičia klikeris – tai paprasta ir patogu. Na o ką gi daryti su išmoktomis komandomis? Praplėskite šuns žodyną dar vienu žodžiu dėl kurio būtinai pasitarkite su šeima ir be jokių išimčių naudokite tik jį. Tai galėtų būti – „viskas“, „laisvas“, „vaikščiok“, „ok“.

            Taigi išmokinkim šunį išlaisvinančios komandos. (Aš naudoju žodį „viskas“).

Kaip žinome, išlaisvinti reikia iš kažko ar iš kažkur, tačiau mums būtina pradžiai iš komandos „sėdėti“. Kai tik šuo atsisėda, mes spaudžiame klikerį, pasakom „laisvas“, po to metame gabalėlį skanėsto į šuns indelį. Galime net šiek tiek pakeisti mūsų repertuarą : po kliko ne tik pasakom „laisvas“, bet ir dedame žingsnį- kitą į indelio pusę. Stenkitės palaipsniui ilginti laiką tarp kliko ir išlaisvinančios komandos. Kai nebebus reikalo naudoti klikerio, išlaisvinančioji komanda vis tiek lieka, todėl šuo jūsų lieptoje padėtyje turės būti tiek , kiek reikės tol, kol jo neišlaisvinsite

Svetlana Zolotnikova