Australijos mokslininkai nustatė, kad šunys geba vėžio pažeistus audinius . todėl jų „diagnozės“ tikslumas 97%. Janas Olveras, Australijos kovos su vėžiniais susirgimais komiteto pirmininkas teigia, kad keturkojai augintiniai praktiškai neklysdami gali diagnozuoti plaučių ir krūtų vėžį.

Interneto svetainėje Helth pateikiama Paulos Bokman-Šato, gyvenančios Kenvilio miestelyje, istorija. Saliuki veislės augintinis Kasparas pradėjo dažnai uostinėti šeimininkę, nuolat kaišioti snukelį po pažastimi. Moteris manė, kad tokiu būdu šunelis meilinasi. Atlikus išsamius medicininius tyrimus, buvo nustatyta, kad Paula serga limfmazgių vėžiu. Auglys buvo susiformavęs būtent toje vietoje, kur “nurodė” šunelis. Pateikta istorija nėra išimtis. Mokslininkai įrodė, kad šunys geba nustatyti vėžinius susirgimus, naudodamiesi jautria uosle. Keturkojai augintiniai užuodžia vėžio pažeistus audinius.

Metų pabaigoje Paula sėkmingai operuota. Moteris teigia, kad šuo išgelbėjo jai gyvybę. “Kasparas nuolat kaišiojo snukį man po pažastimi. Kartais mėgindavo ten įkišti letenas. Aš net neįtariau apie tokį sunkų susirgimą. Daugiau dėmesio šiai kūno vietai pradėjau skirti tik pastebėjus pasikeitusį augintinio elgesį”.

Veterinarijos daktaras Piteris Chiggins praneša, kad jau anksčiau keliose Australijos chirurgijos skyriuose ir padėdavo aptikti vėžinius auglius. “Žinoma, tai nepakeičia rimtos medicininės diagnostikos. Kita vertus, tai- puikus būdas sužinoti ar kas nors yra, nenaudojant invazinių diagnozavimo metodų”. Chingis praktikoje susidūrė su daugeliu atvėju, kai pacientai susirūpina sveikata, pastebėję pasikeitusį augintinių elgesį. Šuneliai pradėdavo laižyti vėžio pažeistas vietas ant kojų ar rankų.