Jeigu turite naminį gyvūnėlį, tai – nuostabu. Jie atneša mums daug nepakartojamų akimirkų ir tampa geriausi draugai bei vaikai vienu metu. Deja, ne visi gyvūnai sulaukia garbaus amžiaus – kiekvienam katinui arba šuniui gali atsitikti nelaimė, o tada kyla klausimas: migdyti ar ne.

Migdyti gyvūną ar ne – labai sunkus klausimas, ypač jeigu esate labai prie jo prisirišę. Toliau aš dėstau savo pačios mintis apie šią problemą, ir jeigu pasirodys, kad esu neteisi, iš anksto atsiprašau. Mano nuomone, mes neturime teisės spręsti – atimti gyvybę ar ne. Mes neturime tokios galios, nes mes ne dievai. Ne mums spręsti, gyventi padarėliui ar mirti.

Labai dažnai tenka išgirsti samprotaujant, kad „jis vis tiek kankinsis, kam jam tai?“. Iš kur jūs žinote, ar jis kankinsis, ar ne? Kodėl jūs nusprendžiate, kad gyvūnas be akies arba be kojos negali džiaugtis gyvenimu? Jeigu jūs netektumėte kurių nors kūno dalių, nejaugi atsigultumėte ir mirtumėte? Ne, jūs dėkotumėte dangui už tai, kad esate gyvi. Arba jeigu jūsų šeimos narys taptų invalidu, jį taip pat užmigdytumėte? O kuo gyvūnai blogesni? Iš esmės tik tuo, kad nekalba su mumis ta pačia kalba. Aš pažįstu daug gyvūnų, kurie visomis prasmėmis yra pranašesni už žmones. Žinoma, puiku turėti sveiką ir judrų gyvūną, bet jeigu jums likimas lėmė rūpintis invalidu arba sunkiai sergančiu augintiniu – tai yra jūsų kryžius, jūsų pareiga, kurią privalote vykdyti tinkamai. O jeigu tingite, esate neverti nė skatiko.

Vienintelė priežastis, pateisinanti migdymą, mano nuomone, yra sunki liga, kai gyvūno dienos jau suskaičiuotos, pavyzdžiui, jeigu jam liko gyventi savaitė baisiose kančiose. Tikriausiai taip atsitikus teisingiausia būtų jį užmigdyti, bet pirmiausia jūs tai darote tam, kad lengviau būtų jums ir nereikėtų matyti gyvūno kančių. Sėdėti su pasmerktuoju iki paskutinio atodūsio reikalauja daug vyriškumo. Bet taip būtų sąžiningiau.

Dar vienas nuostabus argumentas užmigdyti – kai nėra kur dėti atvestų šuniukų ar kačiukų. Tada žmonės kalba: „Kam jam gyventi gatvėje, kęsti alkį ir šaltį? Geriau užmigdyti.“ Įsiklausykite į klausimą: KAM GYVENTI? O kam jums tada? Tai juk nesąmonė! Aš įsitikinusi, kad visi  gyvūnai pasirinktų gyvenimą, jeigu tik mokėtų kalbėti. Nesvarbu kokį, bet gyvenimą. Savo gyvenimo nevertina tik žmogus, o gyvūnas džiaugiasi tuo, kad šviečia saulė ir pučia vėjas. Todėl raginu jus nepalikti savo gyvūnų nelaimėje. Būkite kilnūs ir eikite iki galo, netgi jei tai būtų sunku. Jums tai neabejotinai bus atlyginta.

Autorius ???