Šuns narvas: kalėjimas ar „namelis“?

Trečiadienis, 11 Rugpjūtis 2010 08:19 |

narvas

Didelis metalinis narvas, o jame sėdi šuo – šunytis arba keletas mažu šuniukų. Pro virbus į pasaulį žvelgia liūdnos akys... Apsukime šį paveikslą ir į viską pažiūrėkime iš kitos pusės. Sugraužti baldai, sugriautas butas – vos mėnesis po remonto, sugadintos atostogos – kadangi nėra kur palikti šuns...

Nuo seno dauguma „šunų“ protėvių vietoj laisvės švariame lauke ramiausiai įsitaisydavo irštvose (dažnai svetimose), kur jausdavosi saugiai. Labai panašu į narvą, tiesa?
Beje, dauguma „šuniškų“ reikalų specialistų mano, kad gyvenimas narve yra naudingas ir nustatinėjant aiškų „tiltą“ tarp šeimininko ir šuns. Kam šuo išleidžiamas iš narvo? Pažaisti SU ŠEIMININKU. Kas jį išleidžia? ŠEIMININKAS. Šuo išeina iš narvo paėsti, ir kas jam duoda dubenėlį? Vėlgi – ŠEIMININKAS. Tikėtina, kad tai yra racionalu, bet kaip ir visur, čia būtina žinoti priemonę ir nepersistengti, kad nepakenkti šuniui. Štai kelios narvo pasirinkimo ir šuns pratinimo prie jo taisyklės.

Dauguma narvų yra padaryti iš storos vielos arba plastiko. Vieliniai narvai susirenka ir juos galima nešioti kaip lagaminą. Jie, vienareikšmiškai, patys patikimiausi, bet ir patys sunkiausi. Plastikiniai narvai kur kas gremėzdiškesni, nors ne itin sunkūs. Taip pat yra narvų iš tvirto audinio, bet jie pakankamai patikimi tik tiems šunims, kurie nuo mažumės buvo pratinti prie narvų ir juose praleidžia didžiąją dalį laiko. Tokius narvus lengva surinkti ir pernešti. Kaikurie prie tankaus audinio iš vidaus prisiuva metalinį tinklelį. Žinoma, tolimoms kelionėms tokie narvai patogūs ir lengvi, nes nedaug sveria.

Narvai būna įvairių dydžių. Rinkitės narvą taip, kad šuo jame galėtų atsistoti ir apsisukęs patogiau įsitaisyti. Kuo didesnis narvas, - proto ribose, aišku, - tuo geriau.

Ant narvo grindų patieskite čiužinį arba kelis kartus perlenktą antklodę, kurią galima lengvai išplauti. Jei pas jus šuniukas, geriau turėti 2-3 atsarginius čiužinius, bet ir suaugę šunys kartais sumąsto protestuoti. Pati tapau to liudininke, kai mano beveik metų amžiaus kalė (dėl mano kaltės) paliko balutę ant narvo čiužinio. Aš, žinoma, ją iš ten išleidau ir, paklojusi sausą įtiesalą, atgal ją ten uždariau. Kaip aš buvau nustebusi, kai tiesiog mano akyse ji vėl padarė tą patį. Tai kartojosi beveik dvi dienas, taip kad sausų įtiesalų mums prireikė daug.

Dažnai metaliniai narvai turi specialius metalinius arba plastikinius padėklus. Padėklas būtinas tam, kad dėl kokios nors priežasties (šuniukas neiškentės arba kasnors išsilies) didžioji skysčio dalis subėgtų į padėklą. Į padėklą taip pat galima įdėti susigeriančią servetėlę.

Jei naudojate metalinį narvą, naudinga jį iš viršaus apdengti lengvu nepermatomu audeklu, taip šuos jausis ramiau. Ir, žinoma, jūs apsaugosite jį nuo skersvėjų.

Narve nepalikite dubenėlių (jeigu jie neturi specialių pritvirtinimų) – jie tik užima vietą ir lengvai apsiverčia.

Geriausia šunį pratinti prie narvo palaipsniui. Jeigu suteiksite savo šuniukui galimybę su juo susipažinti, priprasti, paliekant dureles atdaras ir įdėjus į vidų mėgstamiausią žaisliuką, šuo praktiškai iškart pradės laikyti narvą savo namu. Labai neblogai pradėti maitinti šunį statant dubenėlį į narvą. Dažniausia klaida yra bausti šunį uždant jį narve. Taip daryti negalima! Su buvimu narve šunį turi sieti vien tik teigiamos emocijos. Jei šuo nutempė kokį nors daiktą į narvą, niekada jo neatimkite – tai laimikis, kuris turi būti jo irštvoje, guolyje. Paprasčiau atidaryti narvą, pakviesti šunį lauk ir paimti daiktą jam iš nasrų arba iš jo narvo.

Sekite, kad narve visada būtų vienas-du mylimiausi šuns žaislai. Kad jie neatsibostų, periodiškai juos keiskite naujais (galima pamirštais senais). Po mėnesio jūsų augintinis bus vėl laimingas juos matydamas ir su malonumu jais žais.

Niekada nepalikite uždaryto šuns narve ilgiau, nei kelioms valandoms, jei jis neturi galimybės išeiti, prasimankštinti, pažaisti ir atsigerti vandens.

Narvą taip pat galima naudoti pratinant šunį prie švaros. Šuniukas niekada nedergs savo narve, o kantriai lauks, kol jį išleis. Per pirmąsias dienas jis išmoks prašytis „laukan“. Išleidus šuniuką iš narvo, galėsite iškart išvesti jį pasivaikščioti. Tokiu būdu narvo naudojimas išgelbės jus nuo nereikalingų balučių bute. Jeigu į narvą uždarėte šuniuką, nepalikite jo ten ilgiau nei 2-3 valandoms.

Jeigu nepratęs šuo iš pradžių narve pradėjo inkšti arba staugti, kurį laiką palaukite, lai šuo nusiramina, nutyla ir tik po to išleiskite iš narvo. Priešingu atveju jis gali įgyti žalingą įprotį norėdamas atkreipti jūsų dėmesį.

Prisiminkite tai, kad kelionėse bet kuriame pasaulio viešbutyje jūsų neatsisakys apgyvendinti, jeigu jūsų šuo bus narve. Jūs galėsite be jokių problemų palikti šunį viešbučio numeryje ir išeiti į restoraną arba paplūdymį žinant, kad numerio baldai nebus sugadinti, durys nebus subraižytos ir jums dėl to neateis sąskaita.

Ir dar: neleiskite svetimiems žmonėms (savais šuniui yra tik šeimos-gaujos nariai, o visi kiti – „svetimi“) eiti prie narvo arba kišti rankas pro narvo grotas. Tai ypač taikoma mažiems vaikams. Dauguma šunų yra prieš tokį brovimąsi ir tas, kuris pasikėsino arba pabandė patekti į jo „namą“, gali būti nubaustas – tą būtina paaiškinti savo pažįstamiems. O galima išleisti šunį iš narvo, tada jis, atsiradęs svetimoje teritorijoje, bus palankesnis ir ne agresyvus.

Vedame išvadas. Narvas – tai vieta, kurioje niekas netrukdys šuniui ir atvirkščiai. Jūs niekada neužminsite šuniui, neprispausite durimis kojos šuniukui, nešauksite ir nebausite šuns, kuris išdykauja arba tiesiog maišosi jums po kojomis. Prisiminkite, kad narvas šuniui ne kalėjimas, o veikiau guolis, poilsio vieta ir kaip kiekvieno paauglio svajonė – atskiras kambarys. Jis šuniui suteikia ramybės ir saugumo bet kokioje situacijoje jausmą.

Irina Ignateva

Pridėti komentarą

JComments

Mūsų mokykla vėl pradeda ruošti šunis parodoms

Šuns narvas: kalėjimas ar „namelis“?

Pridėti komentarą