Pastaruoju metu, atsiranda vis daugiau žmonių norinčių įsigyti mažos veislės šunelį. Populiarėja tokios veislės, kaip čihuahua, rusų toiterjeras, jorkšyro terjeras, špicai ir kitos veislės. taip vyksta ne tik todėl, kad maži augintiniai praktiškesni mūsų mažuose butuose ir suvaržytoje erdvėje, bet ir todėl, kad šie mažyliai yra atsidavę šeimininkui, pilni neišsenkančio optimizmo ir žaismingumo.

Didėjant populiarumui, vis dažniau ir dažniau atsiranda klausimai: kaip turi vykti mažų veislių šunelių dresūra? Kokius prioritetus iškelti sau ir savo augintiniui? Kaip to pasiekti? Juk norisi apart paprasto auklėjimo, kad augintinis vykdytu šeimininko komandų, kurių gali prireikti kasdieniame gyvenime.

Dresūros specialistai prieštarauja, prieš susidariusią daugumos nuomonę, kad mažų veislių šuneliai sunkiai pasiduoda dresūrai. Jie teigia, kad tokių veislių augintiniai, kaip toiterjeras ar čihuahua, yra labai protingi, turi aukštą intelektą, gerai supranta jiems iškeltas užduotys ir yra lengvai dresuojami.

Anksčiau, dresūroje buvo naudojami standartiniai būdai, kurie šunį priversdavo vykdyti komandas. Klasikinėje dresūroj pasiekus teigiamą rezultatą sekdavo paskatinimas, jei ne sekdavo bausmė. Šis būdas pasirodė ne efektyvus, jį taikant mažų veislių dresūroje.

Šiuo metu, populiarėja teigiamo skatinimo dresūra, kurioje yra naudojamas klikeris. Klikeris – maža dėžutė, kurią paspaudus išgaunamas tylus spragtelėjimas, atrodo taip paprasta ir net sunku patikėti, kad jo pagalba galime lengvai pasiekti mažojo augintinio paklusnumo. Ir būtent klikeris idealiai tinka mažų veislių šunų dresūrai.

Klikerio dresūros metodo pagrindai

Klikerio metodo ypatybė – sąlyginis skatinimas: duodami šuniui komandą, jį stebime, ir jei sulaukiame teisingos reakcijos, staigiai spaudžiam klikerį ir duodame kąsnelį. Augintinis greitai supranta, kad klikelio spragtelėjimas atstoja žodinį paskatinimą, o kąsnelis – švelnumą.

Naudojant klikerį, galima gana lengvai išmokinti šunį bazinių komandų: „sėdėt“, „gulėt“, „ duok labas“, „balsas“, „pas mane“, „netempti pavadėlio“. Taip pat galima augintinį išmokinti įvairių cirko triukų, kuriais galėsite pasipuikuoti prieš žiūrovus.

Norint, kad šunelis greičiau suprastu komandas ir reikalavimus, galime kartu su klikeriu naudoti ir gestų kalbą;

• „pas mane“ – tapšnojant sau per koją ar klubą;
• „fu“ – prieš šuns nosį vedant pirštu iš vienos pusės į kitą;
• „atgal“ – apsukant šunį į kitą pusę;
• „pirmyn“ – truputi pastumiant reikiama linkme.

Dresūroje neapseinama vien tik skatinimu. Klikerio mokymo metode naudojama tik „lengva“ ir tik tais atvejais, kai jos negalime išvengti. Bausmei galima naudoti „pauzės“ metodą – atsitraukimas minutei nuo šuns, atsukti augintiniui nugarą, neatsakyti į kvietimą žaisti. Šuo turi suprasti, kad elgesys privedęs prie bausmės yra neleistinas. Jokiu būdu negalime naudoti grubaus elgesio ar fizinių bausmių. Žiaurus elgesys su gyvūnu ne tik neduos naudos, bet dar ir pažeis šuns psichiką, dėl ko gali atsirasti nenuspėjamų pasekmių ateityje.

Klikerio dresūroje naudojamas „targetas – rodyklė“

Targeto pagalba galima lengvai išmokinti augintinį judėti reikiama linkme. Targeto galą patepkite skanėstu ir duokite šuniui pauostyti bei palaižyti, už šį veiksmą paskatinkime mažyli klikerio spragtelėjimu. Kitas žingsnis – veskite targetą iš vienos pusės į kitą, prieš šuns nosį, taip priversdami augintinį sekti paskui targetą, skatinkite jį už judėjimą link targeto. Vėliau tą patį veiksmą atlikite per atstumą ir kai tik šuo bėgs į tą pusę į kurią rodo targetas skatinkite mažylį spragtelėjimu.

Pateikiame kelis patarimus, kurie padės dresūroje mokinant mažos veislės šunelius:

• Niekada nenaudokite klikerio kaip bausmės, jis turi būti naudojamas tik paskatinimui. Apgavus šunį net kartą, jūs galite suklaidinti jį ir visam gyvenimui prarasti jo pasitikėjimą.
• Pradedant mokinti mažą šunelį būtina naudoti ir klikerį ir kąsnelį. Taip šuneliui atsiras refleksas: komanda – veiksmas – paskatinimas. Klikerio spragtelėjimo naudojimas paskatinimui turi  pranašumą prieš žodžius ir švelnumą. Sutikite, daug greičiau yra spragtelėti reikiamu momentu, nei sugalvoti ką pasakyti, kokius žodžius parinkti.
• Klikeriu spragtelėti reikia tik kartą. Tikrai nereikia trikdyti šuns beprasmiu spragsėjimu. Jei jus užplūdusios emocijos bei pasididžiavimas liejasi per kraštus – geriau padidinti kąsnelių kiekį paskatinimui.
• Nei jus, nei jūsų augintinis neturi pavargti per užsiėmimus. Treniruotės neturi būti ilgos, pradžioje užteks ir kelių minučių. Jus abu turite jausti pasitenkinimą užsiėmimo metu.
• Treniruotės turi kisti palaipsniui nuo lengvesniu prie sunkesnių užduočių. Nesistenkite, kad šuo iškart pilnai išpildytu komandą, pvz. nelaukite, kad jis iškart atsisės. Spragtelėti ir paskatinti galima ir tik už bandymą sėsti – tai padės mažyliui suprasti, kuria linkme jam toliau reikia judėti. Palaipsniui sunkinkite užsiėmimus, nesustokite ant pasiekto. Žinoma viską darykite proto ribose.
• Paskatinimas turi sekti tik už veiksmą po komandos. Kitaip, šuo taps „prašinėtoju“, kuris dėl paskatinimo ir kąsnelio siūlys įvairius triukus, kai jūs iš jo reikalausite visai kitko.

Atminkite, kad šuo, kaip ir bet kuris kitas augintinis, reikalauja auklėjimo, dėmesio ir kantrybės. Dresūroje meilė ir kantrybė daro stebuklus. Sėkmės Jums ir gero tarpusavio supratimo su savo mažuoju augintiniu.